Tradicija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S neenc.
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 10:
Tradicijos supažindina žmones su [[tauta|tautos]] [[istorija]], kultūros vertybėmis, padeda pažinti savo tautos kultūros paveldą ir gyvąją tradiciją, formuotis tautinei savimonei, etniniam kultūros ugdymui.
 
== Antropologija, sociologija, kultūrologija ==
[[antropologija|Antropologijoje]], [[sociologija|sociologijoje]] ir [[kultūrologija|kultūrologijoje]] – papročių ir praktikų rinkinys (pvz., [[Kalėdos|Kalėdų]] [[šventė]]s tradicijos).
 
Kalendorinių švenčių papročiai ir tradicijos savo kilme susiję su senovės [[kultūra]], paslaptinga [[žemė]]s ir [[vanduo|vandens]] [[stichija]], iš kurios atsiranda [[gyvybė]]. Senasis [[tikėjimas]] [[mėnulis|mėnulio]] įtaka [[augmenija|augmenijos]] augimui ir vystymuisi pagal [[mėnulio frazės|fazes]], [[kalendorius|kalendoriniuose]] papročiuose išliko iki mūsų dienų. Kalendoriniuose papročiuose yra išlikusių [[chtoniniai dievai|chtoninių dievybių]] (žemės, augmenijos) sugebėjimas per [[mirtis|mirtį]] vėl atgimti naujam gyvenimui. Tokio tikėjimo pėdsakų yra [[kūčios|Kūčių]], [[saulėgrįža|saulėgrįžos]] (solsticijos), [[užgavėnės|Užgavėnių]] papročiuose.
 
[[šeima|Šeimos]], [[giminė]]s tradicijos puoselėjamos iš senų laikų. Nuo [[gimimas|gimimo]] ligi [[mirtis|mirties]] žmogų lydi per amžius susiklosčiusios šeimos, giminės ir [[bendruomenė]]s papročiai, kuriais remiasi [[asmuo|asmens]] perėjimo etapai iš vienos socialinės ar egzistencinės būsenos į kitą. [[Gimimas]], [[krikštas]], [[piršlybos]], [[vedybos]], [[amatas|amato]], [[turtas|turto]] ir socialinės padėties įgijimas, [[mirtis]] – visi šie esminiai žmogaus gyvenimo momentai tradiciškai palydimi [[apeigos|apeigomis]] ir [[ritualas|ritualais]], švenčiami savųjų ir kaimynų rate.
 
== Filosofija ==
* [[Filosofija|Filosofijoje]] – mokymas, perduodamas iš kartos į kartą, filosofinėje mokykloje, filosofinės krypties atstovų.
 
== Religija ==
[[religija|Religijoje]] – mokymas, perduodamas iš [[karta|kartos]] į kartą, religiniame judėjime. Tačiau šiose tradicijose jau atsirado nemažai naujoviškų bruožų.
 
Krikščioniškame bažnytiniame kalendoriuje tradicinės šventės pavadintos šventojo vardu (pvz., [[rugpjūčio 15]] d. – Šv. Marijos ėmimo į dangų šventė, kitaip [[žolinė]]). Žmonės taip vadindavo tuos kalendoriaus taškus, pagal kuriuos rikiuodavo savo lauko darbų pradžią, pabaigą ir visą savo [[buitis|buitį]].
 
[[Kategorija:Tradicijos| ]]