Stokholmo sindromas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Stokholmo sindromą charakterizuoja keturi pagrindiniai komponentai:

* Įkaitas (auka) įtiki pagrobėjo gerumu, jo žmogiškumu, nesuvokia grėsmės ir laikosi tų pačių vertybių su pagrobėju.<ref>Sundaram CS (2013). "Stockholm„Stockholm Syndrome"Syndrome“. ''Salem Press Encyclopedia''  – via Research Starters.</ref>

Įvairios šio [[Sindromas|sindromo]] [[Variacija|variacijos]] dažnai pasitaiko ir šeimose, kuriose smurtaujama. Panašūs į Stokholmo sindromo simptomai ir elgesys buvo nustatyti ir seksualinės prievartos, prekybos žmonėmis, ekstremizmo, [[Terorizmas|terorizmo]], [[Ekonominė priespauda|ekonominės priespaudos]], finansinių represijų, politinių represijų bei [[Religinis persekiojimas|religinio persekiojimo]] aukoms.

[[Vaizdas:Former Kreditbanken Norrmalmstorg Stockholm Sweden.jpg|miniatiūra|Buvęs Kreditbanken pastatas Stokholme , Švedijoje, 1973  m. Norrmalmstorg apiplėšimo vieta (fotografuota 2005  m.)]]

1973  m. lygtinai paleistas nuteistasis [[Janas Erikas Olsonas]] per nesėkmingą banko apiplėšimą įkaitais paėmė penkis vieno didžiausių [[Stokholmas|Stokholmo]] [[Švedija|(Švedija)]] bankų „Kreditbanken“ darbuotojus (keturias moteris ir vieną vyrą). Užpuolikas šovė į apsauginį, jį sužeidė ir užsidarė su keturiomis darbuotojomis pinigų saugykloje (įkaitus laikė 6 dienas).<ref name=":1" />

Švedų kriminalistas ir psichiatras [[Nils Bejerot|Nilsas Bejerotas]] sugalvojo sindromo terminą po to, kai Stokholmo policija paprašė jo pagalbos analizuojant aukų reakcijas į 1973  m. įvykdytą banko apiplėšimą, ir jų įkaitų statusą. Kadangi smegenų plovimo idėja nebuvo nauja sąvoka, Nilsas Bejerotas apibūdino įkaitų reakcijas dėl jų pagrobtųjų smegenų plovimo.<ref>[https://sverigesradio.se/artikel/6270898 Westcott K. (2013). News (in Swedish). ''„Lyssna på Kristin Enmark prata med Olof Palme under gisslandramat“.''] </ref> Jis pavadino jį Norrmalmstorgssyndromet (pagal Normalmstorgo aikštę, kurioje buvo bandyta apiplėšti), reiškiančią „Normalmstorgo sindromas“. Vėliau už Švedijos ribų jis tapo žinomas kaip Stokholmo sindromas. Iš pradžių Stokholmo sindromo sąvoką apibrėžė psichiatras [[Frankas Ochbergas]].<ref>Enmark K.( 2020). ''Jag blev Stockholmssyndromet. Stockholm: SAGA Egmont. ISBN <bdi>9789185785964</bdi>.'' </ref>

1933  m. keturi ginkluoti vyrai pagrobė Mary McElroy iš namų, nusivedė ją į apleistą sodybą ir prirakino prie sienos bei reikalavo išpirkos iš jos šeimos. Išėjusi į laisvę ji gynė pagrobėjus. Taip pat ji toliau lankė savo pagrobėjus, kol jie buvo kalėjime. Galiausiai ji nusižudė ir paliko tokį užrašą: „Mano keturi pagrobėjai, tikriausiai, yra vieninteliai žmonės Žemėje, kurie nelaiko manęs visiška kvaile. Jūs jau turite mirties bausmę - – todėl, prašau, suteikite jiems antrą šansą“.<ref name=":2">[https://www.healthline.com/health/mental-health/stockholm-syndrome#symptoms Holland K. (2019).  Healthline. ''What is Stokholm Syndrome and who does it effect?'']</ref>

Patty Hearst labiausiai buvo žinoma kaip laikraščių leidėjo Williamo Randolpho Hearst anūkė, kuri [[1974 m.|1974]] m. buvo pagrobta ir laikoma įkaite. Nelaisvės metu ji smerkė ir išsižadėjo savo šeimos, pakeitė savo vardą ir netgi prisijungė prie savo pagrobėjų grupuotės ir buvo pastebėta dirbanti kartu su jais, plėšiant bankus [[San Fransiskas|San Franciske]]. Vėliau Patty Hearst buvo areštuota ir teisme teigė, jog viską darė paveikta Stokholmo sindromo, tačiau jos gynyba neveikė ir ji buvo nuteista. Vėliau septynerių metų laisvės atėmimo bausmė buvo pakeista, o galiausiai prezidentas [[Billas Clintonas]] jai suteikė malonę ir buvo pranešta, kad ji veikė ne savo noru.<ref> [https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1111/j.1533-8525.2012.01241.x?journalCode=utsq20 Adorjan M., Christensen T., Kelly B., Pawluch D. (2012). The Sociological Quarterly. ''"Stockholm„Stockholm Syndrome As Vernacular Resource"Resource“.  53 (3): 454–474.''] </ref>

[[1998 m.|1998]] m. Wolfgangas Priklopilis pagrobė 10-metę Nataschą Kampush ir izoliavo ją rūsyje daugiau nei 8 metams. Wolfgang Priklopil ją mušė ir kėlė pavojų jos gyvybei, tačiau ir dovanojo dovanas, maitino, prausė. Kai [[Natascha Kampush]] pagrobėjas nusižudė, ji labai verkė ir gedėjo jo. Natascha bandė paaiškinti skeptikams savo santykius su pagrobėju, tačiau visi pripažindavo, jog ji serga Stokholmo sindromu ir tokie santykiai su pagrobėju nėra normalu. Viename interviu „Guardian“ laikraštyje pagrobtoji sakė: „Manau, jog yra labai natūralu, kad prisitaikai ir susitapatini su savo pagrobėju...pagrobėju… Ypač jei praleidžiate daug laiko su tuo žmogumi".<ref name=":4">[https://www.healthline.com/health/mental-health/stockholm-syndrome#in-todays-society Holland K. (2019).  Healthline. ''What is Stokholm Syndrome and who does it effect?'']</ref>

Daugelis [[Tyrinėtojas|tyrinėtojų]], [[Psichologas|psichologų]] ir [[Kriminologas|kriminologų]] nevisiškai supranta ir pripažįsta Stokholmo sindromą, o kai kurie ir toliau diskutuoja, ar jis apskritai egzistuoja dar ir dėl to, jog jis nėra įtrauktas į penktąjį psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo (DSM  – 5) leidimą.

* belaisvis mano, kad policija ir kitos valdžios institucijos nesirūpina jo interesais.<ref>[https://www.medicalnewstoday.com/articles/stockholm-syndrome Timothy J. Legg, Jamie Eske (2020  m. spalio 1 d.). Medical News Today. ''What is Stockholm syndrome?'']</ref>

Yra įrodymų, kad kai kurios seksualinės prievartos prieš vaikus aukos jaučia ryšį su savo skriaudėju. Jie dažnai jaučiasi pamaloninti suaugusiųjų dėmesio arba bijo, kad atskleidimas sukels sutrikimus šeimoje. Jau suaugusios aukos priešinasi atskleisti vaikystėje patirtą seksualinį priekabiavimą dėl emocinių ir asmeninių priežasčių.<ref>[https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1300/J070v14n03_06 Jülich S. (2005). Journal of Child Sexual Abuse. ''„Stockholm Syndrome and Child Sexual Abuse“''. 14 (3): 107 - 129107–129.] </ref>

Dažnai žmonės, kurie yra išnaudojami seksualinėje prekyboje, paklūsta smurtautojams, norėdami gauti būtiniausius dalykus  – maistą, vandenį. Aukos dažnai gali priešintis bendradarbiavimui su policija, bijodami keršto arba norėdami apsaugoti save turi apsaugoti savo skriaudikus.<ref>[https://www.healthline.com/health/mental-health/stockholm-syndrome#in-todays-society Holland K. (2019).  Healthline. ''What is Stokholm Syndrome and who does it effect?'']</ref>

[[Sportininkas|Sportininkų]] [[treniravimas]]  – puiki veikla, daranti teigiamą įtaką tiek treneriui, tiek sportininkui, tačiau dažnai pasitaiko atvejų, kai trenerio ir sportininko santykiai tampa neigiami. Itin griežti treniravimo [[Metodas|metodai]] gali tapti smurtu ar prievarta. Sportininkas gali sakyti, jog griežtesnis elgesys ir trenerio veiksmai yra jo paties labui, geresnių rezultatų pasiekimui, tačiau, remiantis [[2018 m.|2018]] m. atliktais tyrimais, galima teigti, jog išsivysto Stokholmo sindromo [[forma]].<ref name=":4" />

Stokholmo sindromas buvo apdorotas daugelyje sričių, įskaitant filmus. Filmais siekiama parodyti tarpasmeninius santykius, pateisinti dažnai prieštaringus pasirinkimus ir atnešti žiūrovams daugybę skirtingų emocijų. Įdomiausi ir labai prieštaringi bei sukeliantys daug dviprasmiškų emocijų yra santykiai tarp pagrobėjo ir aukos. Neseniai buvo išleistas filmas ,,Stokholmas“ ( 2018m2018 m.) paremtas realiu 1973  m. Stokholmo pagrobimo įvykiu, kai pagrobėjas pradėjo užmegzti keistus ryšius su viena iš darbuotojų.<ref name=":5">[http://www.tasteofcinema.com/2017/the-15-best-movies-about-stockholm-syndrome/ Kosenda P. (June 20, 2017). „The 15 Best Movies About Stockholm Syndrome“. Taste of Cinema - – Movie Reviews and Classic Movie Lists.]</ref>

# ,,Trys Kondoro dienos“ /[[Anglų kalba|angl.]] „Three Days of Condor“ (1974  m.)

# ,,Šnipas“ /[[Anglų kalba|angl.]] „Sleeper“ (1975  m.)

# ,,Šuniška popietė“ /[[Anglų kalba|angl.]] „Dog Day Afternoon“ (1975m1975 m.)

# ,,King Kongas“ /[[Anglų kalba|angl.]] „King Kong“ (2005m2005 m.)

# ,,3096 dienos“ /[[Anglų kalba|angl.]] „3096 Days“ (2013m2013 m.)

# „V  – tai vendeta“ /[[Anglų kalba|angl.]] „V for Vendetta“ (2005  m.)

# „Bufalas 66“ /[[Anglų kalba|angl.]] „Buffalo ‘66 “ (1998  m.)

# „Tobulas pasaulis“ /[[Anglų kalba|angl.]] „ A Perfect World“ (1993  m.)

# „Surišk mane!“ /[[Anglų kalba|angl.]] „Tie Me Up! Tie Me Down!“ (1989m1989 m.)

# „Naktinis portjė“ /[[Anglų kalba|angl.]] „The Night Porter“ (1974m1974 m.)

# „Tardymas“ /[[Anglų kalba|angl.]] „Interrogation“ ( 1982  m.)

# „Tomas ūkyje“ /[[Anglų kalba|angl.]] „Tom at the Farm“ (2013m2013 m.)

# „Goja“ /[[Anglų kalba|angl.]] „Goya's„Goya’s Ghosts“ (2006  m.)

# „Pianistė“ /[[Anglų kalba|angl.]] „The Piano Teacher“ (2001  m.)

# „Ji“ /[[Anglų kalba|angl.]] „Elle“ (2016  m.) <ref name=":5" />

Pirmą kartą publikuotas [[1994 m.|1994]] m. autoriaus Dee Graham Stokholmo sindromas, kuris apibūdino grupines ar kolektyvines reakcijas į traumą, o ne individualias reakcijas.<ref name=":3">Graham D. (1994). ''Loving to Survive''. New York and London: New York University Press. </ref> [[Dee Graham]] orientavosi ir ypač daug dėmesio skyrė Stokholmo sindromą patyrusioms moterims, kurios buvo mušamos ir išnaudojamos. Jis tvirtino, jog tiek psichologine, tiek visuomenine prasme šias moteris apibrėžia jų baimės jausmas, kurį jos patiria jausdamos vyro smurto grėsmę. Ši nuolatinė baimė skatina moteris atlikti tuos veiksmus, kurie, jų nuomone, leis vyrui jausti malonumą. Moterys tai daro tik dėl to, kad išvengtų emocinės, fizinės ar seksualinės prievartos, kuri kyla dėl vyro pykčio. Dee Graham aiškina paralelę tarp moterų ir įprastų Stokholmo sindromo aukų ta prasme, jog moterys prisiriša prie vyrų, kad išgyventų, nes yra tarsi belaisvės su savo „vyrais pagrobėjais“.<ref name=":3" /> [[1995 m.|1995]] m. Dee Graham sukūrė 49 punktų skalę, kuri buvo skirta Stokholmo sindromui nustatyti.<ref>[https://www.proquest.com/openview/525b5539696c4c3846b940ddd7c2c41a/1?pq-origsite=gscholar&cbl=45619 "A„A Scale for Identifying "Stockholm„Stockholm Syndrome"Syndrome“ Reactions in Young Dating Women: Factor Structure, Reliability, and Validity – - ProQuest"ProQuest“. ''www.proquest.com''. Retrieved 13 September 2021.]</ref>

Kalbant apie evoliuciją, yra moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų, kurie patvirtina Stokholmo sindromą. Panašios į žmonių, patyrusių nelaisvę, reakcijos pastebėtos kai kurių roplių, žinduolių elgesyje. Buvo pastebėtas smurtas tarp šimpanzių, kurio metu auka pasiduoda ir pataikauja smurtautojui, todėl po šio stebėjimo buvo galima teigti, jog Stokholmo sindromas kilo iš evoliucinių poreikių.<ref>[https://journals.sagepub.com/doi/10.1080/00048670701261178 Cantor C, Price J (2007). "Traumatic„Traumatic entrapment, appeasement and complex post-traumatic stress disorder: evolutionary perspectives of hostage reactions, domestic abuse and the Stockholm syndrome"syndrome“. ''The Australian and New Zealand Journal of Psychiatry''. '''41''' (5): 377–84]</ref>

Gyvenimas „Evoliucinio prisitaikymo aplinkoje“ (EEA), pasak tyrinėtojo, Izraelio karo istoriko Azar Gat, yra panašus į kelių likusių medžiotojų - – rinkėjų draugiją. Azar Gat tvirtina, jog karas ir pagrobimai buvo būdingi jau žmonijos priešistorei. Buvo dažnas atvejis patekti į kaimyninių genčių nelaisvę, net ir moterims. Kai kuriose gentyse (pavyzdžiui, Yanomamo) beveik visi genties nariai yra kilę iš belaisvių. Yra skaičiuojama, jog net 1 iš 10 moterų buvo pagrobta į gentį. Manoma, jog tokiems pagrobtiesiems buvo liepiama žudyti savo vaikus, nepaklūstant rizikuodavo ir savo gyvybe. Kai tokia atranka buvo intensyvi ir nuolatinė, prisitaikymo bruožai buvo universalūs populiacijai, kad išliktų.<ref>[https://evolbiol.ru/docs/docs/large_files/mind_the_gap.pdf Kappeler, PM; Silk, JB (2010). ''Mind the Gap: Tracing the Origins of Human Universals''. Springer]</ref>

Stokholmo sindromas yra nepripažintas psichologinis sutrikimas ir neturi standartizuoto apibrėžimo. Dėl to oficialių rekomendacijų dėl jo gydymo nėra. Atsigavimą po Stokholmo sindromo paprastai apima psichiatrinis arba [[psichologinis gydymas]], kurio metu pacientui padedama suvokti, kad jo jausmai kilo iš įgimtų žmogaus išgyvenimo metodų. Atkūrimo procesas yra tarsi atsigavimas aukų gyvenime, įskaitant pagalbą aukai išmokti sumažinti savo išgyvenimų skatinamą elgesį.<ref>[https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/14616742.2015.1042296?journalCode=rfjp20 Åse C. (2015). ''"Crisis„Crisis Narratives and Masculinist Protection"Protection“.'' International Feminist Journal of Politics. '''17''' (4): 595–610.]</ref>Psichoterapija ir vaistai gali padėti palengvinti su traumos atsigavimu susijusias problemas, tokias kaip depresija, nerimas.

=== Diagnostikos ir statistikos vadovas (DSM  – 5, 2013) ===

Diagnostikos ir statistikos vadovas yra plačiai naudojamas kaip psichologinių sutrikimų klasifikavimo sistema, priimta Amerikos psichiatrų asociacijos. Stokholmo sindromas nebuvo įtrauktas į šį diagnostikos ir statistikos vadovą, nes daugelis mano, kad jis patenka į trauminio susiejimo ar potrauminio streso sutrikimo sferą, taip pat dėl to, jog nėra teisingo, bendrai priimto Stokholmo sindromo paaiškinimo. Be to, nėra daug mokslinių tyrimų, kurie padėtų išspręsti neįtraukimo į statistikos vadovą, nors prieš išleidžiant penktąjį leidimą (DSM 5), Stokholmo sindromą buvo svarstoma įtraukti į „Disorders of Extreme Stress, Not Otherwise Specified“<ref>[https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1111/j.1533-8525.2012.01241.x?journalCode=utsq20 Adorjan, Michael; Christensen, Tony; Kelly, Benjamin; Pawluch, Dorothy (2012''). "Stockholm„Stockholm Syndrome As Vernacular Resource"Resource“.'' The Sociological Quarterly. 53 (3): 454–474.]</ref> ([[Lietuvių kalba|liet.]] ypatingi stresiniai sutrikimai, nenurodyti/neapibūdinti kitaip).

=== Namnyak ir kt. (2008  m.) ===

Namnyak vadovaujama tyrimų grupė išsiaiškino, kad nors Stokholmo sindromas plačiai aprašomas žiniasklaidoje, tačiau šis reiškinys nebuvo daug ištirtas. Buvo atlikta mažai tyrimų ir ne visada sutariama, kas yra Stokholmo sindromas, taip pat, pasak Namnyak grupės, nėra aiškių simptomų apibrėžimo, kurie diagnozuotų Stokholmo sindromą.<ref>[https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1600-0447.2007.01112.x Namnyak M, Tufton N, Szekely R, Toal M, Worboys S, Sampson EL (January 2008). "'Stockholm syndrome': psychiatric diagnosis or urban myth?" „. Acta Psychiatrica Scandinavica. 117 (1): 4–11.]</ref>

=== FTB teisėsaugos ataskaita (1999  m.) ===

1989  m. FTB ir Vermonto universitetas atliko 600 policijos agentūrų apklausą, tačiau nerado nė vieno atvejo, kai emocinis aukos ir pagrobėjo įsitraukimas trukdytų užpuolimui ar sukeltų jam pavojų. Daroma išvada, jog nors Stokholmo sindromas vaizduojamas grožinėje literatūroje ir filmuose bei dažnai minimas žiniasklaidoje, tačiau realybėje šis reiškinys pasitaiko retai.<ref>[https://books.google.lt/books?id=OPTvgIUIEyAC&q=rises+to+95+percent&redir_esc=y#v=snippet&q=rises%20to%2095%20percent&f=false Fuselier GD (July 1999). „Placing the Stockholm Syndrome in Perspective“. FBI Law Enforcement Bulletin. 68: 23. ISSN 0014-5688  – via Google Books]</ref>

=== Jess Hill (2019  m.) ===

Australų žurnalistė Jess Hill savo 2019  m. traktate apie smurtą šeimoje „ See What You Made Me Do“ ([[Lietuvių kalba|liet.]] Pažiūrėk, ką privertei mane padaryti) apibūdino sindromą kaip „abejotiną patologiją be diagnostinių kriterijų“ ir pareiškė, kad ji „apsaugota [[Mizoginija|mizoginijos]] ir pagrįsta melu“; ji taip pat pažymėjo, kad [[2008 m.|2008]] m. literatūros apžvalga atskleidė, kad „daugumą Stokholmo sindromo diagnozių nustato žiniasklaida, o ne psichologai ar psichiatrai“.

Visų pirma, Jess Hill analizė atskleidė, kad Stokholmo valdžia, tiesiogiai vadovaujama [[Nils Bejerot]], reagavo į apiplėšimą taip, kad įkaitams daugiau grėsmės kėlė policija, o ne jų pagrobėjai. Įkaitė Kristin Enmark kalbėjo su Švedijos ministru pirmininku Olof Palme. Ministras pirmininkas įkaitei pasakė, kad vyriausybė nesiderės su nusikaltėliais, taip pat, jog „turėsite pasitenkinti tuo, kad mirsite ten, kur esate“; Be to, ji pastebėjo, kad Bejerot diagnozė Enmark buvo ne tik nustatyta su ja nesikalbėjus, bet ir tiesioginis atsakas į jos viešą kritiką dėl jo veiksmų apgulties metu buvo neteisingas.<ref>[https://books.google.ca/books?id=Co6ADwAAQBAJ&pg=PT65&lpg=PT65&dq=%22jess+hill%22+%22made+me+do%22+norrmalmstorg&source=bl&ots=hh9PYWUiIr&sig=ACfU3U3spLRozgw82Z5PTMBISHICIzcTdQ&hl=en&sa=X&ved=2ahUKEwjfl_21y6npAhWKdd8KHWfrAMkQ6AEwA3oECAcQAQ#v=onepage&q=%22jess%20hill%22%20%22made%20me%20do%22%20norrmalmstorg&f=false See What You Made Me Do: Power, Control and Domestic Abuse, chapter 2, "The„The Underground"Underground“, by Jess Hill; published June 24, 2019 by Black Inc.]</ref>

* Diaz Junot, (2017). „Waiting For Spider-Man"Man“. ''The New Yorker Magazine'': 42.

* Celani David, (2010). „Fairbairn's„Fairbairn’s Object Relations in the Clinical Setting“. ''New York: Columbia University Press.''

* Graham D., (1994). „Loving to Survive.“ ''New York and London: New York University Press.''

* Sundaram CS, (2013). "Stockholm„Stockholm Syndrome"Syndrome“. ''Salem Press Encyclopedia  – via Research Starters.''

* Enmark K. ( 2020). Jag blev Stockholmssyndromet. ''Stockholm: SAGA Egmont. ISBN 9789185785964''