13:57, 2 gruodžio 2021 versija taisyti Zirzilia (aptarimas \| indėlis) 16 560 keitimai S patikslinta nuoroda ← Prieš tai darytas keitimas		14:01, 2 gruodžio 2021 versija taisyti anuliuoti Zirzilia (aptarimas \| indėlis) 16 560 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 34: == Biografija == Gimė pasiturinčių valstiečių šeimoje. Baigęs 4 pradžios mokyklos skyrius, nuo [[1890]] m. buvo Vilniaus karo apygardos štabo spaustuvės mokinys, vėliau spaustuvininko profesijos mokėsi ir dirbo [[Vilniaus gubernija\|Vilniaus gubernijos]] valdybos spaustuvėje. [[1895]] m. su dviem broliais išvyko į [[Sankt Peterburgas\|Sankt Peterburgą]]. Mobilizuotas į [[Rusijos imperijos kariuomenė\|carinės Rusijos kariuomenę]], dirbo karinėje spaustuvėje spaustuvininku. Paleistas iš kariuomenės ir dirbdamas raidžių rinkėju ir metranpažu Peterburgo spaustuvėse, sutaupė pinigų ir, [[Petras Vileišis\|Petro Vileišio]] padedamas, ten įkūrė nuosavą nedidelę spaustuvę, kurioje dirbo iki [[1904]] m. Po lietuviškos [[spaudos draudimas\|spaudos draudimo]] panaikinimo grįžo į Vilnių, čia 1904 m. gruodžio mėn. leidėjui P. Vileišiui padėjo atidaryti pirmąją ir didžiausią XX a. pradžioje lietuvišką [[Vilniaus žinios\|„Vilniaus žinių“]] spaustuvę, 1904–[[1906]] m. buvo jos vedėjas. 1906–[[1924]] m. turėjo savo privačią [[Kuktos spaustuvė\|spaustuvę]] Vilniuje. [[1907]] m. lapkričio mėn. apkaltintas antivyriausybinio turinio knygų leidyba – įtartas be cenzūros leidimo baltarusių kalba išspausdinęs [[Steponas Kairys\|Stepono Kairio]] žmonos [[Aloiza Paškievič\|Aloizos Paškievič]]-Ciotkos eilėraščius, jo spaustuvė dviem savaitėms uždaryta. Nuo [[1917]] m. M. Kuktos spaustuvė spausdino [[Lietuvos Taryba\|Lietuvos Tarybos]] oficialųjį dienraštį „[[Lietuvos aidas]]“. Signataro [[Petras Klimas\|Petro Klimo]] paragintas, M. Kukta pirmasis padaugino [[1918]] m. [[vasario 16]] d. paskelbtą [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas\|Lietuvos Nepriklausomybės aktą]] ir už tai nukentėjo – vokiečių kareiviai nusiaubė spaustuvę, o jį patį kelias paras kalino areštinėje. 1918 m. kartu su [[Jonas Rinkevičius\|Jonu Rinkevičiumi]], J. Dusevičiumi ir Justu Strazdu įkūrė knygų leidimo akcinę bendrovę [[Švyturys (leidykla)\|„Švyturys“]], siekdami ją ~~padaryti~~paversti reprezentacine lietuviškų knygų leidykla. [[1920]] m. [[Želigovskio maištas\|lenkų užgrobtame]] Vilniuje M. Kukta buvo persekiojamas dėl lietuviškos veiklos, areštuotas, todėl spaustuvę turėjo uždaryti. [[1924]] m. su visa spaustuvės įranga persikėlė į Kauną, 1924–[[1934]] m. tęsė spaustuvininko veiklą iš pradžių kaip „Švyturio“ bendrovės spaustuvininkas, vėliau kaip privačios spaustuvės savininkas. [[1928]] m. bankrutavus „Švyturiui“, jos turtą perėmė naujai įsikūrusi [[Spindulys (bendrovė)\|„Spindulio“]] spaustuvinė leidybos bendrovė, 1928–[[1929]] m. M. Kukta dirbo šios bendrovės direktoriumi. Pasitraukęs iš spaustuvininko verslo, nuo [[1935]] m. keletą metų dirbo Lietuvos žemės ūkio banko archyve. Po [[2PK\|Antrojo pasaulinio karo]] dirbo [[Kauno muzikos mokykla\|Kauno muzikos mokyklos]] raštininku. Mirties diena įvairiuose šaltiniuose nurodoma skirtingai. Palaidotas [[Petrašiūnų kapinės]]e. <ref>http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=194</ref><ref>https://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/martynas-kukta/ {{Webarchive\|url=https://web.archive.org/web/20140513030448/http://www.vilnijosvartai.lt/personalities/view/?id=343 \|date=2014-05-13 }}</ref> == Šaltiniai ==

Martynas Kukta: Skirtumas tarp puslapio versijų