Lietuvos ir Švedijos santykiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 60:
=== Santykiai 1918-1940 m. ===
Dar prieš Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą [[1918]] m. [[Lietuvos Taryba]] laikė Švedija svarbia partnere ir bandė ieškoti ryšių ir paramos aukščiausioje Švedijos valdžioje. 1917 m. spalio 18-20 d. Stokholme vyko [[Stokholmo konferencija|antroji lietuvių konferencija]], kurios metu stengtasi suvienyti Lietuvoje ir kituose kraštuose gyvenančius lietuvius. Užmegzti ryšiai su finansų ministru, [[Švedijos socialdemokratų partija|Švedijos socialdemokratų partijos]] nariu [[Hjalmar Branting|Hjalmaru Brantingu]], kuris pareiškė savo paramą Lietuvos valstybės vizijai.<ref>[
Anksti užmegzti santykiai su aukščiausiais Švedijos politikais lėmė ir gana ankstyvą Lietuvos valstybingumo pripažinimą iš Švedijos pusės – [[1918]] m. [[gruodžio 12]] d. Švedija tapo antrąja valstybe po [[Vokietija|Vokietijos]], ''de facto'' pripažinusi Lietuvos valstybingumą.<ref>[
1919 m. balandį į Lietuvą atvyko Švedijos karininkų padėti kurti Lietuvos policiją, kariuomenę ir aviaciją. 1921 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos valstybingumas buvo Švedijos pripažintas ''de jure''. [[1923]]–[[1924]] m. Švedijos vaidmuo Lietuvai buvo reikšmingas [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungoje]] sprendžiant [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos]] ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus]] problemas.
Eilutė 70:
1940 m. rugpjūtį SSRS reikalavimu Švedija uždarė Lietuvos pasiuntinybę Stokholme ir perėmė jos patalpas. Švedija netruko pripažinti Lietuvos inkorporacijos į SSRS (okupacinę sovietų valdžią [[lapkričio 6]] d. Švedija ''de facto'' pripažino Lietuvos sovietinę okupaciją, 1941 m. gegužės 30 d. – ''de jure''. Tik Lietuvą okupavus [[Nacių Vokietija]]i laikotarpiu tarp 1942-1945 m. nepriklausomos Lietuvos diplomatai vėl gavo Švedijos diplomatines vizas.
Iškart po Antrojo pasaulinio karo Švedija ne visuomet buvo linkusi priimti per Švediją bėgusius lietuvių pabėgėlius. [[1945]]-[[1946]] m. Švedija [[ekstradicija|grąžino]] prieglobsčio prašiusius Baltijos šalių [[Vermachtas|Vermachto]] kareivius (iš viso 146, tarp jų devynis lietuvius) atgal į [[SSRS]]. Šis poelgis buvo kritikuojamas švedų spaudoje (pvz., ''Svenska Dagbladet
Kita vertus, didesnis skaičius civilių pabėgėlių ir karių į Švediją buvo patekę dar iki [[1945]] m. [[gegužės 8]] d., tad ekstradicija jų nepalietė.
Eilutė 87:
Švedijoje [[Stokholmo universitetas|Stokholmo universtitete]] veikia baltų, suomių ir germanų kalbų katedra, kurios vedėja yra prof. [[Annika Johansson]]. <ref>[https://baltnexus.lt/lt/nuorodos/baltistika-ir-lituanistika-uzsienyje Baltistika ir lituanistika užsienyje]</ref>Tuo tarpu [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] yra skandinavistikos specialybė, kurioje mokoma [[švedų kalba|švedų kalbos]]. Taip pat yra galimybė mokytis švedų kalbos A1 ir A2 lygių [[Vytauto Didžiojo Universitetas|Vytauto Didžiojo Universitete]].<ref>[http://uki.vdu.lt/svedu-kalba/ Švedų kalba | VDU Užsienio kalbų institutas]</ref> Vyksta akademinių mainų tarp Švedijos ir Lietuvos universitetų ir kolegijų.
Lietuvoje yra populiari švedų literatūra – į lietuvių kalbą išversta nemažai [[Astrida Lindgren|Astridos Lindgren]], [[
Švedų režisieriaus [[Johan Renck|Johano Renko]] režisuotas tarptautinės šlovės sulaukęs serialas
Švedijos ambasada daug dirba [[žmogaus teisės|žmogaus teisių]] klausimais, jos atstovai dažniausiai žygiuoja [[Baltic Pride]] eitynėse, 2018 metų gruodžio 10 d. įsteigė Žmogaus teisių apdovanojimą.<ref>[http://www.voruta.lt/zmogaus-teisiu-apdovanojimo-nominante-neringa-tuskeviciene/ Tarp Žmogaus teisių apdovanojimų nominantų ir širvintiškė N.Tuškevičienė]</ref>
Reperė ir žmogaus teisių aktyvistė [[Silvana Imam]] bei plaukikas [[David Rumbutis]] yra lietuvių kilmės.
=== Ekonominiai santykiai ===
eilutė 154 ⟶ 158:
*[[Lars Danielsson]] (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
*[[Karl Gustaf Edberg]] (2015 m. vasario 16 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius
*[[Kjell Arne Eliasson]] (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
*[[Anders Emanuelson]] (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
*[[Johan Eneroth]] (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
eilutė 183 ⟶ 186:
*Princesė [[Princesė Liliana|Liliana]] (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
*[[Margareth Lindroth]] (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
*[[Pär Lindström]] (2009 m. vasario 4 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius)
*[[
*[[
▲*[[Bengt Lundgred]] (2015 m. spalio 5 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai"
*[[Louise Lyberg]] (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
*[[Lars Magnuson]] (1994 m. birželio 15 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
Eilutė 234:
== Šaltiniai ==
{{Div col|2}}
{{išnašos}}
{{Div col end}}
== Nuorodos ==
|