Lietuvos ir Švedijos santykiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Viskonsas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Viskonsas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 60:
 
=== Santykiai 1918-1940 m. ===
Dar prieš Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą [[1918]] m. [[Lietuvos Taryba]] laikė Švedija svarbia partnere ir bandė ieškoti ryšių ir paramos aukščiausioje Švedijos valdžioje. 1917 m. spalio 18-20 d. Stokholme vyko [[Stokholmo konferencija|antroji lietuvių konferencija]], kurios metu stengtasi suvienyti Lietuvoje ir kituose kraštuose gyvenančius lietuvius. Užmegzti ryšiai su finansų ministru, [[Švedijos socialdemokratų partija|Švedijos socialdemokratų partijos]] nariu [[Hjalmar Branting|Hjalmaru Brantingu]], kuris pareiškė savo paramą Lietuvos valstybės vizijai.<ref>[ https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/190075/pirmoji-laida-su-l-mazyliu-siandien-pries-100-metu-jau-si-treciadieni-per-lrt Pirmoji laida su L. Mažyliu „Šiandien prieš 100 metų“ – jau šį trečiadienį per LRT - LRT]</ref> 1918 m. pabaigoje [[Martynas Yčas]] su Švedijos ministru pirmininku [[Nilsas Edenas|Nilsu Edenu]], 1919 m. vasario–kovo mėnesiais Martynas Yčas ir [[Antanas Smetona|Antanas Smetona]] su Švedijos politikais aptarė Švedijos karinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą Lietuvai.
Anksti užmegzti santykiai su aukščiausiais Švedijos politikais lėmė ir gana ankstyvą Lietuvos valstybingumo pripažinimą iš Švedijos pusės – [[1918]] m. [[gruodžio 12]] d. Švedija tapo antrąja valstybe po [[Vokietija|Vokietijos]], ''de facto'' pripažinusi Lietuvos valstybingumą.<ref>[ http://www.šaltiniai.info/files/istorija/IH00/Valstyb%C4%97s_pripa%C5%BEinusios_Lietuvos_de_jure_ir_de_facto.IH0901.pdf Lietuvos pripažinimas de jure ir de facto]</ref> Dar 1918 12m. gruodžio 18 d. Stokholme įsteigtas Lietuvių spaudos biuras, kuriam vadovavo [[Ignas Šeinius]], o 1919 m. sausį – 1921 m. kovą, nuo 1923 m. pabaigos iki 1927 m. liepos ir 1930–1940 m. Stokholme veikė Lietuvos pasiuntinybė, kituose Švedijos miestuose – konsulatai. Kaune [[1924]] m. įkurtas Švedijos generalinis konsulatas.
 
1919 m. balandį į Lietuvą atvyko Švedijos karininkų padėti kurti Lietuvos policiją, kariuomenę ir aviaciją. 1921 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos valstybingumas buvo Švedijos pripažintas ''de jure''. [[1923]]–[[1924]] m. Švedijos vaidmuo Lietuvai buvo reikšmingas [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungoje]] sprendžiant [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos]] ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus]] problemas.
Eilutė 70:
1940 m. rugpjūtį SSRS reikalavimu Švedija uždarė Lietuvos pasiuntinybę Stokholme ir perėmė jos patalpas. Švedija netruko pripažinti Lietuvos inkorporacijos į SSRS (okupacinę sovietų valdžią [[lapkričio 6]] d. Švedija ''de facto'' pripažino Lietuvos sovietinę okupaciją, 1941 m. gegužės 30 d. – ''de jure''. Tik Lietuvą okupavus [[Nacių Vokietija]]i laikotarpiu tarp 1942-1945 m. nepriklausomos Lietuvos diplomatai vėl gavo Švedijos diplomatines vizas.
 
Iškart po Antrojo pasaulinio karo Švedija ne visuomet buvo linkusi priimti per Švediją bėgusius lietuvių pabėgėlius. [[1945]]-[[1946]] m. Švedija [[ekstradicija|grąžino]] prieglobsčio prašiusius Baltijos šalių [[Vermachtas|Vermachto]] kareivius (iš viso 146, tarp jų devynis lietuvius) atgal į [[SSRS]]. Šis poelgis buvo kritikuojamas švedų spaudoje (pvz., ''Svenska Dagbladet ''), o [[1994]] m. už jį Švedija oficialiai atsiprašė.
 
Kita vertus, didesnis skaičius civilių pabėgėlių ir karių į Švediją buvo patekę dar iki [[1945]] m. [[gegužės 8]] d., tad ekstradicija jų nepalietė.
Eilutė 87:
Švedijoje [[Stokholmo universitetas|Stokholmo universtitete]] veikia baltų, suomių ir germanų kalbų katedra, kurios vedėja yra prof. [[Annika Johansson]]. <ref>[https://baltnexus.lt/lt/nuorodos/baltistika-ir-lituanistika-uzsienyje Baltistika ir lituanistika užsienyje]</ref>Tuo tarpu [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] yra skandinavistikos specialybė, kurioje mokoma [[švedų kalba|švedų kalbos]]. Taip pat yra galimybė mokytis švedų kalbos A1 ir A2 lygių [[Vytauto Didžiojo Universitetas|Vytauto Didžiojo Universitete]].<ref>[http://uki.vdu.lt/svedu-kalba/ Švedų kalba | VDU Užsienio kalbų institutas]</ref> Vyksta akademinių mainų tarp Švedijos ir Lietuvos universitetų ir kolegijų.
 
Lietuvoje yra populiari švedų literatūra – į lietuvių kalbą išversta nemažai [[Astrida Lindgren|Astridos Lindgren]], [[PärasPär LagerkvistasLagerkvist|Pero Lagerkvisto]], [[SelmąSelma Lagerlöf|Selmos Lagerliof]] knygų. Kiekvienais metais lapkričio mėnesį keturiuose didžiausiuose miestuose rengiamas kino festivalis ‘‘[[Scanorama]]‘‘, kuriame pristatomas ir [[Švedijos kinas|švediškas kinas]]. Lietuvoje žinomi švedų režisieriaus [[Ingmaras Bergmanas|Ingmaro Bergmano]] filmai. [[2018]] m. [[Vilniaus mažasis teatras|Vilniaus mažajame teatre]] buvo minimos jo šimtosios gimimo metinės.<ref>[https://www.lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2018/04/13/news/ingmaro-bergmano-simtmetis-ka-siemet-galima-isvysti-vilniuje--5921535 Ingmaro Bergmano šimtmetis. Ką šiemet galima išvysti Vilniuje? (lrytas.lt)]</ref>
 
Švedų režisieriaus [[Johan Renck|Johano Renko]] režisuotas tarptautinės šlovės sulaukęs serialas ‘‘''[[Černobylis (serialas)|Černobylis]]‘‘'' buvo filmuojamas [[Lietuva|Lietuvoje]].
 
Švedijos ambasada daug dirba [[žmogaus teisės|žmogaus teisių]] klausimais, jos atstovai dažniausiai žygiuoja [[Baltic Pride]] eitynėse, 2018 metų gruodžio 10 d. įsteigė Žmogaus teisių apdovanojimą.<ref>[http://www.voruta.lt/zmogaus-teisiu-apdovanojimo-nominante-neringa-tuskeviciene/ Tarp Žmogaus teisių apdovanojimų nominantų ir širvintiškė N.Tuškevičienė]</ref>
 
Reperė ir žmogaus teisių aktyvistė [[Silvana Imam]] bei plaukikas [[David Rumbutis]] yra lietuvių kilmės.
 
=== Ekonominiai santykiai ===
eilutė 154 ⟶ 158:
*[[Lars Danielsson]] (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
*[[Karl Gustaf Edberg]] (2015 m. vasario 16 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius
*[[Kjell Arne Eliasson]] (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
Komandoro kryžius)
*[[Anders Emanuelson]] (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
*[[Johan Eneroth]] (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
eilutė 183 ⟶ 186:
*Princesė [[Princesė Liliana|Liliana]] (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
*[[Margareth Lindroth]] (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
*[[Pär Lindström]] (2009 m. vasario 4 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius)
*[[BengtPeeter LundgredLuksep]] (20152007 m. spaliosausio 518 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
Riterio kryžius)
*[[PeeterBengt LuksepLundgred]] (20072015 m. sausiospalio 185 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
Komandoro kryžius)
*[[Bengt Lundgred]] (2015 m. spalio 5 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai"
Komandoro kryžius)
*[[Louise Lyberg]] (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
*[[Lars Magnuson]] (1994 m. birželio 15 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
Eilutė 234:
 
== Šaltiniai ==
{{Div col|2}}
{{išnašos}}
{{Div col end}}
 
== Nuorodos ==