Sėslumo riba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Sėslumo riba''' – kompaktiška [[Žydai|žydų]] ([[judėjai|judėjų]]) rezidencijos teritorija [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]], kurią nustatė imperijos vyriausybė, siekdama užkirsti kelią žydų skverbimuisi į didžiąsias Rusijos provincijas ir apsaugoti Rusijos verslą nuo žydų konkurencijos.<ref name=riba> Mokslo ir enciklopedijų leidimo centras, ''Sėslumo riba'', Visuotinė lietuvių enciklopedija, www.vle.lt[https://www.vle.lt/Straipsnis/seslumo-riba-85716]</ref><ref name=žydai></ref>
[[Vaizdas:Map showing the percentage of Jews in the Pale of Settlement and Congress Poland, The Jewish Encyclopedia (1905).jpg|miniatiūra|Žydų enciklopedijos žemėlapis (1901–1906 m.), apibrėžiantis sėslumo ribas Rusijos imperijoje. Žemėlapyje pažymėta žydų, gyvenusių įvairiose apskrityse, procentinė dalis nuo visų apskrities gyventojų. Šviesiausia riba apie 5 %, o tamsiausia apie 17 %.]]
Eilutė 11:
Draudimai žydams apsigyventi tam tikrose teritorijose atsirado po karo su [[Abiejų Tautų Respublika]] [[XVII a.]] gale, Rusijai išplėtus savo valdas Lenkijos–Lietuvos ir [[Kuršo gubernija|Kuršo gubernijos]] sąskaita. Šiose žemėse buvo gausu aškenazių<ref>Judith Friedlander. ''Lithuanian Jews''. In: David Levinson (ed.) Encyclopedia of World Cultures, Volume VI., New York: G.K.Hall& Company, 1994. P.243. ISBN 0-8161-1808-6</ref>, kurie dabar tapo Rusijos pavaldiniais.
XVII a. gale Lietuvoje–Lenkijoje gyveno apie milijoną, kas sudarė daugiau nei pusę visų europoje gyvenusių žydų. [[ATR padalijimai|Lenkijos–Lietuvos padalijimo laikotarpiu 1772 m.–1795 m.]] Rusijos teritorijoje apsigyveno apie 300 000 žydų.<ref name=Sorkin>David Sorkin,''The illustrated history of the Jewish people'', ed. Nicholas de Lange, Aurum press 1997 {{ISBN|1854 105302}}</ref>
Sėslumo ribos įvedimas buvo viena Rusijos imperijos valstybinės [[antisemitizmas|antisemitizmo]] politikos įgyvendinimo priemonių. Iki [[1769]] m. žydams gyventi Rusijoje buvo draudžiama. Nuo 1769 m. pradėta daryti išimčių – leista gyventi Naujojoje Rusijoje (Pietų [[Ukraina]]). Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų XVIII a. pabaigoje prie Rusijos imperijos prijungtose žemėse gyveno daug žydų bendruomenių. Joms leista pasilikti, bet nustatyta sėslumo riba, faktiškai įvesta imperatorės [[Jekaterina II|Jekaterinos II]] 1792 m. 01 įsaku. Sėslumo riba galutinai teisiškai įforminta ir oficialiai pradėta naudoti [[1835]] m. caro [[Nikolajus I|Nikolajaus I]]. Sėslumo riba iš esmės sutapo su buvusia Abiejų Tautų Respublikos rytine siena – dar apėmė [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] pakrantėse esančias pietvakarines gubernijas.<ref name=Klier></ref>
[[Vaizdas:
Žydų galimybės apsigyventi rusiškose gubernijose buvo griežtai ribojamos. XIX a. antroje pusėje žydams buvo leidžiama apsigyventi Rusijos imperijos europinės dalies gubernijose – [[Besarabija|Besarabijos]], [[Chersonas|Chersono]], [[Černigovas|Černigovo]], [[Gardinas|Gardino]], [[Jekaterinoslavas|Jekaterinoslavo]], [[Kaunas|Kauno]], [[Kijevas|Kijevo]], [[Minskas|Minsko]], [[Mogiliovas|Mogiliavo]], Padolės, [[Poltava|Poltavos]], [[Taurija|Taurijos]], [[Vilnius|Vilniaus]], [[Vitebskas|Vitebsko]], [[Voluinė|Voluinės]] – [[miestas|miestuose]] ir miesteliuose (išskyrus Kijevą, [[Jalta|Jaltą]] ir [[Sevastopolis|Sevastopolį]]), t. p. visose [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystės]] gubernijose – čia žydai galėjo gyventi ir kaimuose (draudžiama tik pasienio ruože ir kai kuriuose miestuose ir miesteliuose). Iki XIX a. septinto dešimtmečio žydams nebuvo leidžiama keltis iš Lenkijos karalystės į kitas Rusijos imperijos žemes ir atvirkščiai.
[[Kaukazas|Kaukaze]], [[Vidurinė Azija|Vidurinėje Azijoje]], [[Kuršo gubernija|Kuršo gubernijoje]] (šios teritorijos į sėslumo ribą neįėjo) galėjo gyventi tik tie žydai, kurie čia gyveno iki tų kraštų prijungimo prie Rusijos imperijos, ir jų palikuonys. XIX a., ypač antroje jo pusėje, kai kuriems žydams (I gildijos pirkliams, cechų amatininkams, t. p. turintiems aukštąjį išsilavinimą, atitarnavusiems rekrutais, visų jų palikuoniams) buvo leidžiama gyventi ir miestuose, esančiuose už sėslumo ribos.<ref name=riba></ref>
| |||