Sorgas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8
Viskonsas (aptarimas | indėlis)
Dalis perkelta į dvispalvis sorgas
Eilutė 11:
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Sorgas''' (''Sorghum'') – [[Magnolijūnai|magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[migliniai|miglinių]] (''Poaceae'') šeimos gentis.
 
17 iš 25 sorgo rūšių kilę iš [[Australija|Australijos]]. Tik viena rūšis auginama maistui, kai tuo tarpu kai kurios kitos — pašarams. Visų sorgų sudėtyje yra [[fenolio rūgštys|fenolio rūgščių]], o dažnose — [[flavonoidai|flavonoidų]].
 
[[Vaizdas:Espigues_sorgo_CP2.JPG|thumb|250px|right|[[Sudaninis sorgas]] (''Sorghum × drummondii'')]]
== Kultūriniai augalai ==
''[[Sorghum bicolor]]'' yra pasaulyje plačiai žinomas kaip [[javai|javas]], t. y. svarbi grūdinė kultūra. Tai yra penktasis pagal suvartojimą javas pasaulyje.
 
Manoma, kad sorgos maistui ir pašarams imtos auginti [[Jemenas|Jemene]] ir [[Sudanas|Sudane]]. Šiuo metu svarbi žemės ūkyje grūdinė kultūra kaip [[dvispalvis sorgas]] (''Sorghum bicolor'') yra kilusi [[Etiopija|Etiopijoje]]. [[2000 m. pr. m. e.]] jos jau buvo auginamos centrinėje [[Indija|Indijoje]].
 
== Panaudojimas ==
Buityje plačiai naudojami ne tik sorgo [[grūdas|grūdai]] ([[kruopos]], [[miltai]]), bet ir [[sultys]] (iš saldžiojo sorgo), iš kurios daromas [[sirupas]]. [[Šiaudas|Šiaudai]] naudojami [[statyba|statyboje]]. Iš sorgų stiebų gaminama [[Šluota|šluotos]], [[Šepetys|šepečiai]].
 
[[Afrika|Afrikoje]] jis naudojamas gaminti [[kuskusas|kuskusui]], [[košė]]ms, [[melasa]]i.
 
[[Indija|Indijoje]] ([[Maratų kalba]] jis vadinamas ''jowar'') iš jo kepama [[duona]] ''bhakri'' (भाक्री).
 
[[Kinija|Kinijoje]] jis vadinamas 高梁 ''gaoliang'' ir yra vienas svarbesnių [[javai|javų]]. Iš jo gaminama daug [[alkoholinis gėrimas|alkoholinių gėrimų]]: ''maotai'' ir ''gaoliang''.
 
== Maistingosios medžiagos ==
100 [[Gramas|gramų]] žalių sorgų [[Grūdai|grūdų]] suteikia 329 [[Kalorija|kalorijas]], yra 72,1 [[Gramas|g]] [[Angliavandeniai|angliavandenių]], 3,5 g [[Riebalai|riebalų]], 10,6 g [[Baltymai|baltymų]].
 
[[Vitaminas|Vitaminų]] kiekis 100 g žalių sorgų grūdų: [[Tiaminas|tiamino]] (''vitaminas B<sub>1</sub>'') 0,33 mg ([[Miligramas|miligramų]]), [[Riboflavinas|riboflavino]] (''vitaminas B<sub>2</sub>'') 0,1 mg, [[Niacinas|Niacino]] (''vitaminas B<sub>3</sub>'') 3,7 mg, [[Pantoteno rūgštis|pantoteno rūgšties]] (''vitaminas B<sub>5</sub>'') 0,4 mg, vitamino B<sub>6</sub> 0,44 mg, [[Folio rūgštis|folio rūgšties]] (''vitaminas B<sub>9</sub>'') 20 mkg ([[Mikrogramas|mikrogramų]]).
 
[[Mineralinės medžiagos|Mineralinių medžiagų]] kiekis 100 g žalių sorgų grūdų: [[Kalcis|kalcio]] 13 mg, [[Geležis|geležies]] 3,4 mg, [[Magnis|magnio]] 165 mg, [[Manganas|mangano]] 1,6 mg, [[Fosforas|fosforo]] 289 mg, [[Kalis|kalio]] 363 mg, [[Natris|natrio]] 2 mg, [[Cinkas|cinko]] 1,7 mg.
 
Manoma, kad sorgai maistui ir pašarams imtos auginti [[Jemenas|Jemene]] ir [[Sudanas|Sudane]]. Šiuo metu svarbi žemės ūkyje grūdinė kultūra kaip [[dvispalvis sorgas]] (''Sorghum bicolor'') yra kilusi [[Etiopija|Etiopijoje]]. [[2000 m. pr. m. e.]] jos jau buvo auginamos centrinėje [[Indija|Indijoje]]. Sorgai yra laikomi flavonoido [[proantocianidinas|proantocianidino]] šaltiniu.<ref name="pmid30614249">{{cite journal |last1=Luca |first1=Simon Vlad |last2=Macovei |first2=Irina |last3=Bujor |first3=Alexandra |last4=Miron |first4=Anca |last5=Skalicka-Woźniak |first5=Krystyna |last6=Aprotosoaie |first6=Ana Clara |last7=Trifan |first7=Adriana | title=Bioactivity of dietary polyphenols: The role of metabolites | journal=[[Critical Reviews in Food Science and Nutrition]] | volume=60 | issue=4 | pages=626–659 | year=2020 | doi = 10.1080/10408398.2018.1546669 | pmid=30614249|s2cid=58651581 }}</ref>
Tarp sorgų maistingų medžiagų nėra [[Glitimas|glitimo]], tad iš jų grūdų tinkama gaminti maistą sergantiems [[celiakija]]<ref>csaceliacs.org / [http://www.csaceliacs.org/sorghum.jsp Sorghum, Milo of the Midwest] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170502000953/http://www.csaceliacs.org/sorghum.jsp |date=2017-05-02 }}, Lifeline, Fall 1995, Vol XIII, No 4, pp 1-3, updated January 2004</ref>.
 
Ankstyvose augimo stadijose kai kurios sorgų rūšys gali turėti [[vandenilio cianidas|vandenilio cianido]], [[hordeninas|hordenino]] ir [[nitratai|nitratų]], kurie mirtini besiganantiems gyvūnams. Taipogi dėl karščio ar sausros augale gali būti dideli cianido ir nitratų kiekiai vėlyvesnėse augimo stadijose.
== Produkcija ==
{| class="wikitable" style="float; width:200px;"
|-
! colspan=2|Tūkstančiai tonų (2008 m.)
|-
| {{USAv}} || style="text-align:right;"| 11998
|-
| {{NGRv}} || style="text-align:right;"| 9318
|-
| {{INDv}} || style="text-align:right;"| 7925
|-
| {{SUDv}} || style="text-align:right;"| 3869
|-
| {{AUSv}} || style="text-align:right;"| 3789
|-
| {{ARGv}} || style="text-align:right;"| 2936
|-
| {{CHNv}} || style="text-align:right;"| 2502
|-
| {{ETHv}} || style="text-align:right;"| 2316
|-
| {{BRAv}} || style="text-align:right;"| 2004
|-
| {{BFAv}} || style="text-align:right;"| 1875
|}
 
== Sorgų genties rūšys ==