13:47, 31 spalio 2020 versija taisyti Homobot (aptarimas \| indėlis) Botai 420 302 keitimai S Automatizuotas perteklinio teksto šalinimas. ← Prieš tai darytas keitimas		12:47, 10 lapkričio 2021 versija taisyti anuliuoti Zirzilia (aptarimas \| indėlis) 16 560 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 30: == Tyrimai == Apie [[1890]] m. piliakalnį kasinėjo [[Vandalinas Šukevičius]]. Rado apdegusių ąžuolinių [[rąstas\|rąstų]], didelių [[Plyta\|plytų]], degėsių, radiniai neišliko. <ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 55 (Nr. 158–159)</ref> Pirmąją senovės gyvenvietę [[1959]] m. ir [[1962]] m. ištyrė [[Lietuvos istorijos institutas]], vadovė A. Bernotaitė. 364 m² plote aptikti dviejų laikotarpių kultūriniai sluoksniai. [[Akmens amžius\|Akmens amžiaus]] kultūriniame 0,10 m storio sluoksnyje rasta [[titnagas\|titnaginių]] dirbinių (trapecinių ir trikampių [[strėlė\|strėlių]] antgalių, peiliukų, [[gremžtukas\|gremžtukų]], [[rėžtukas\|rėžtukų]] ir kt), [[neolitas\|neolito]] [[Nemuno kultūra]]i ir [[virvelinės keramikos kultūra]]i priskiriamų puodų fragmentų, akmeninių kirvelių. I–II tūkstantmečio kultūrinis sluoksnis apie 0,4–0,5 m storio, jo apatiniame horizonte rasta I-ojo tūkstantmečio pirmosios pusės [[židinys\|židinių]] liekanų, lipdytos brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, geležinių dirbinių, [[XIV a.]] – [[XVI a.]] horizonte rasta žiestos keramikos ir geležinių dirbinių. Antroji senovės gyvenvietė tirta [[1962]] m. Istorijos institutas (vadovė [[Rimutė Rimantienė]]) ištyrė 330 m² plotą. Rasta akmens amžiaus titnaginių dirbinių, keramikos fragmentų, t. p. bronzos ir geležies amžių puodų šukių, akmeninių dirbinių. Trečiojoje senovės gyvenvietėje A. Bernotaitė ir R. Rimantienė ištyrė 120 m² plotą. Aptikti trys kultūriniai sluoksniai. Akmens amžiaus kultūriniame sluoksnyje rasta titnaginių dirbinių (lancetinių strėlių antgalių, gremžtukų, rėžtukų), ankstyvosios neolitinės [[Nemuno kultūra\|Nemuno kultūros]] (IV tūkstantmetis iki m.e.) keramikos fragmentų. Vėlyvojo neolito kultūriniame sluoksnyje rasta virvelinės ir brūkšniuotos keramikos. Virš akmens amžiaus kultūrinių sluoksnių buvo ankstyvųjų [[viduramžiai\|viduramžių]] kultūrinis sluoksnis. Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]] ir [[Alytaus kraštotyros muziejus]].<ref>{{VLE\|V\|168\|\|Dubičių pilis}}</ref> [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr. 612. Paminklo teritorijos plotas 1,8 ha. == Istorija == XIV a. rašytiniuose šaltiniuose minimas Dubičių miestas ir pilis. Maždaug [[1365]] m. įrašas ~~„Kryžiuočių~~[[Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai\|Kryžiuočių karo kelių ~~aprašymuose“~~aprašymuose]] byloja: „Iš ten [iš Vosyliškių] iki Dubičių 5 mylios gero kelio, ten yra miestas ir pilis“. Iš pradžių pilis buvo gynybinė, vėliau didysis kunigaikštis [[Vytautas Didysis]] pavertė ją savo medžioklės sodyba. Šioje pilyje jis parašė bent du laiškus [[Vokiečių ordinas\|Vokiečių ordino]] magistrui – [[1415]] ir [[1421]] m. [[1487]]–[[1489]] m. karaliaus [[Kazimieras Jogailaitis\|Kazimiero]] žemių skyrimo knygoje jau minimas Dubičių valsčius. Pasak legendų, ant kalno prie Dubičių stovėjusi stiklinė [[Bona Sforca\|Karalienės Bonos]] pilis.

Dubičių piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų