'''Poliarinė orbita''' - – tokia [[orbita]], kurioje esantis [[dirbtinis palydovas]] kiekvienu apsisukimu praskrieja virš arba netoli abiejų astronominio objekto [[ašigalis|ašigalių]]. Tokios orbitos [[orbitų elementai|plokštumos posvyris]] [[pusiaujas|pusiaujo]] atžvilgiu lygus arba artimas 90°. Išskyrus specifinius poliarinės [[geosinchroninė orbita|geosinchroninės orbitos]] atvejus, poliarinėje orbitoje judantis palydovas virš pusiaujo praskrieja kaskart ties skirtinga [[ilguma]].
Poliarinės orbitos dažnai naudojamos palydovams, renkantiems duomenis [[kartografija]]i, [[žemės stebėjimo palydovas|Žemės stebėjimo palydovams]], [[žvalgybos palydovas|žvalgybos palydovams]], taip pat kai kuriems [[orų palydovas|orų palydovams]]. Poliarinės orbitos trūkumas, kad nei vienas planetos regionas negali būti stebimas nuolatos.
Dažnai poliariniai palydovai būna ir "su„su saule sinchroninėse"sinchroninėse“ (sun - – synchronous) orbitose, t. y. kur palydovas virš bet kurio Žemės paviršiaus taško kaskart praskrieja tuo pačiu [[saulės laikas|saulės laiku]]. Tokia orbita įgalina stebėti objekto pokyčius per laiko tarpą. Tokiam efektui pasiekti, orbita turi būti kiek įmanoma trumpesnė (žemesnė), tačiau kelių šimtų kilometrų aukščio orbitos santykinai greitai sunyksta dėl atmosferos traukos. Paprastai naudojamas orbitos aukštis apie 1000 km, [[orbitinis periodas]] apie 100 minučių, nuokrypis nuo ašigalių apie 8°<ref>[http://www.phy6.org/Education/wlopolar.html Poliariniai palydovai] {{en-icon}}</ref>.
