Lietuvos TSR: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Lietuvos TSR''' (piln. '''Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika''') – viena iš [[TSRS|Tarybų Sąjungos]] sąjunginių respublikų, gyvavusi [[1940]]–[[1941]] ir [[1944]]–[[1990]] m., sudaryta okupacinės sovietų valdžios pagrindu. Teritorija ir sienos nuo [[1945]] m. sutapo su dabartinės [[Lietuva|Lietuvos Respublikos]] teritorija ir sienomis (neįskaitant nedidelių pakeitimų Baltarusijos pasienyje).

 

{{Lietuvos istorija}}

 

=== Lietuvos TSR sukūrimas: Molotovo-Ribentropo paktas ir TSRS-Vokietijos sutartis ===

 

Sąlygas 1940 metų birželio mėnesio Lietuvos okupacijai sudarė [[1939]] metų [[rugpjūčio 23]] dieną pasirašytas [[Molotovo-Ribentropo paktas]] ir jo slaptieji protokolai bei [[1939]] m. [[rugsėjo 28]] dieną pasirašyta [[TSRS–Vokietijos sienos ir draugystės sutartis|Sovietų Sąjungos ir Vokietijos sienos ir draugystės sutartis]]. [[Molotovo-Ribentropo paktas]] užtikrino [[Vokietija]]i, kad Sovietų Sąjunga negins [[Lenkija|Lenkijos]], kurią Vokietija ruošėsi pulti, o slaptaisiais protokolais buvo pasidalinta įtakos sferomis, taip Lietuva pateko į Vokietijos įtakos sferą. Rugsėjo 28 dieną pasirašyta Sienos ir draugystės sutartimi dar kartą buvo pasidalinta įtakos sferomis, šį kartą Lietuva buvo atiduota Sovietų Sąjungos įtakai, mainais į dalį Lenkijos teritorijos.

 

===Antrasis pasaulinis karas Lietuvos TSR===

Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas| Antrajam pasauliniam karui]] Lietuvos TSR nedalyvavo, iki 1941 m. kai į karą įsitraukė ir[[Tarybų Sąjunga| Tarybų sąjunga]] (tuomet Lietuvos TSR jau buvo Tarybų Sąjungos sudėtyje). Nors 1939 m. [[Vokietija]] siūlė dar tuomet buvusiai [[Lietuvos Respublika]]i atsiimti [[Vilniaus kraštas|Vilniaus kraštą]]. 1941 m. birželio 22 d. Hitleris pradėjo karą su Sovietų Sąjunga. Tuo pat metu Lietuvoje [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvių aktyvistų fronto]] ir kitų patriotinių organizacijų narių pastangomis suorganizuotas [[Birželio sukilimas]], suformuota Lietuvos vyriausybė, tačiau Vokietija jos nepripažino ir po 43 dienų veikimo išvaikė. 1941–1944 m. Lietuva buvo įtraukta į vokiečių Ostlando reichskomisariatą kaip Lietuvos generalinė sritis, valdoma civilinės administracijos. 1944 m. liepos–spalio mėn. TSRS užėmė Lietuvą antrą kartą.

 

===Lietuvos TSR po Antrojo pasaulinio karo===

Net ir nuslopinus partizaninį pasipriešinimą sovietinė valdžia neužgniaužė [[Tautinis judėjimas|judėjimo]] už Lietuvos nepriklausomybę – veikė persekiojamos pogrindinės disidentinės grupės, leidusios pogrindinę spaudą, katalikišką literatūrą. Po tarptautinės konferencijos Suomijos sostinėje Helsinkyje, kur buvo pripažintos po II pasaulinio karo nusistovėjusios sienos, Lietuvoje susikūrusi Helsinkio grupė per užsienio radiją paskelbė nepriklausomybės reikalavimą. [[1972]] m. po [[Romas Kalanta|Romo Kalantos]] susideginimo kilo [[Kauno pavasaris|kelias dienas trukę neramumai Kaune]]. [[1978]] m. [[balandžio 20]] d. devintojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos neeilinėje devintojoje sesijoje buvo priimta [[1978 m. Lietuvos TSR Konstitucija|antroji Lietuvos TSR Konstitucija]] ([[1977]] m. spalio 7 d. TSRS konstitucijos analogas), kuri veikė iki [[1990]] metų.

 

===Žlugimas===

XX a. devintajame dešimtmetyje Tarybų Sąjungą ištiko sunki ekonominė krizė. 1985 m. Tarybų Sąjungos vadovu tapo [[Michailas Gorbačiovas]], kuris pradėjo liberalias reformas ir užbaigė Šaltąjį karą. Tai paskatino antikomunistinių judėjimų suaktyvėjimą Tarybų Sąjungos viduje, taip pat ir Lietuvos TSR. 1988 m. spalio 22-23 d. įkurtas [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis]] siekęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo. 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuotas [[Baltijos kelias]] – maždaug 600 km ilgio susikibusių žmonių grandinė, sustojusi sujungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Tai parodė [[Lietuva|Lietuvos]], [[Latvija|Latvijos]] ir [[Estija|Estijos]] žmonių siekį atsiskirt nuo TSRS.

 

==Valdymas==

[[Vaizdas:The 6th Congress of the Lithuanian Communist Youth (Vilnius, 1951).jpg|thumb|Šeštasis [[Lietuvos komjaunimas|Lietuvos komjaunimo]] suvažiavimas su Lietuvos TSR vadovais, 1951 m., Vilnius]]

Lietuvos TSR buvo komunistinės TSRS sudėtyje, dėl to svarbiausi ir neginčijami nutarimai buvo priimami [[Maskva|Maskvoje]]. Būta ir vietinių valdžios organų. Aukščiausias vietinės valdžios organas – Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, buvo imituojami rinkimai ketveriems metams, pagal principą: vienas deputatas dešimčiai tūkstančių gyventojų (deputatas „renkamas“ iš vieno iškelto kandidato). Tarp Aukščiausiosios Tarybos sesijų aukščiausias šalies valstybės valdžios organas buvo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Respublikos vyriausybė – Ministrų Taryba, atsakinga už įstatymų įgyvendinimą.

 

# [[1987]]−[[1988]] m. [[Ringaudas Bronislovas Songaila]]

# [[1988]]−[[1990]] m. [[Algirdas Mykolas Brazauskas]]

 

== Išnašos ==

{{Išnašos}}

* Lietuvos Liaudies Seimas (Stenogramos ir medžiaga), Vilnius: „Mintis“. 1985

* [http://rulzeng.50megs.com/ 1978 metų Lietuvos TSR Konstitucija]

 

{{TSRS-stub}}

 

[[Kategorija:Lietuvos TSR| ]]