Antanas Maceina: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pasilikit. Atšauktas naudotojo Obivan Kenobi (Aptarimas) darytas keitimas 6360545 Žyma: Anuliuoti |
papildyta |
||
Eilutė 55:
Žinomi veikalai: „Asmuo ir istorija“, „Jobo drama“, „Didieji dabarties klausimai“, „Filosofijos kilmė ir prasmė“, „Kaino prisikėlimas“, „Kultūra ir žmogus“, „Kultūros filosofijos įvadas“, „Kultūros sintezė ir lietuviškoji kultūra“, „Pirminės kultūros pagrindai“, „Prometėjizmo persvara dabarties kultūroje“ ir kt.
===
Antano Maceinos kūryboje ryškus du tarpsniai: iki nepriklausomybės netekimo ir jos netekus. Iš pradžių mąstytojo dėmesį patraukė kultūrologija ir socialiniai klausimai, vėliau – žmogiškoji būtis.
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu sekė [[Stasys Šalkauskis|Stasio Šalkauskio]] idėjomis, rėmėsi [[Tomas Akvinietis|tomistinėmis]] ir [[Aristotelis|aristotelinėmis]] kultūros filosofijos kategorijomis.<ref>Karolina Sadauskaitė, [https://www.bernardinai.lt/tragiskumas-kulturoje-neisvengiamas-pokalbis-su-d-jonkumi-apie-a-maceina/ ''Tragiškumas kultūroje neišvengiamas. Pokalbis su D. Jonkumi apie A. Maceiną''], bernardinai.lt, 2020-10-10. Nuoroda tikrinta 2021-11-05.</ref> Veikale „Kultūros filosofijos įvadas” (1936 m.) kultūrą laikė žmogiškąja kūryba, susijusia su metafiziniu žmogaus pašaukimu, skyrė ją į vidinę ir išorinę, subjektyvią ir objektyvią. Lietuvių kultūrą laikė autonomiška, su jai būdingu krikščioniškuoju turiniu ir tautine lietuviškąja forma. Socialines problemas traktavo dorovės požiūriu, visuomeniniame gyvenime svarbų vaidmenį skyrė Bažnyčiai. Nagrinėjo socialinio teisingumo, lygybės, valstybės tobulinimo problemas. Veikale „Buržuazijos žlugimas” (1940 m.) skyrė tris esminius žmogaus prigimties bruožus, kylančius iš jo padėties pasaulyje: buržuazinę (nukreiptą į žemiškojo pasaulio vertybes), prometėjiškąją (laisvo kūrėjo) ir krikščioniškąją (Dievo kūrinio) dvasią.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-maceina/ ''Antanas Maceina''], Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2020-09-30. Nuoroda tikrinta 2021-11-05.</ref>
Išeivijoje daugiausia dėmesio skyrė religijos filosofijai ir socialinėms politinėms problemoms. Svarstė žmogaus ir Dievo santykius, pabrėžė laisvo apsisprendimo Dievo atžvilgiu svarbą. Žmogaus buvimo bei likimo problemas glaudžiai siejo su Dievu, žmogaus ir Dievo santykių esme laikė žmogaus nusistatymą Dievo atžvilgiu. Pasak A. Maceinos, šis nusistatymas formuojasi „persunktoje blogio” tikrovėje, todėl dažnai savaime virsta apsisprendimu prieš Dievą. Dievą laikė savo būties tiesioginiu autoriumi, visada stovėjusiu jo egzistencijos centre, įprasminusiu gyvenimą ir kūrybą.<ref>Lina Klusaitė, [http://xxiamzius.lt/archyvas/priedai/horizontai/20031001/2-1.html ''Žmogus be apsisprendimo – abstrakcija''], pokalbis su Tatjana Maceiniene, XXI amžiaus Horizontai, 2003-10-01. Nuoroda tikrinta 2021-11-05.</ref> Pagal A. Maceiną, religijoje ne žmogus pakyla iki Dievo, bet Dievas nusileidžia iki žmogaus, tikėjimas nusileidžia į filosofiją, kuri, susidūrusi su Apreiškimo tiesa, lieka nepakitusi, kinta tik pats tikėjimas, paklusdamas filosofinio mąstymo dėsniams.<ref name="VLE"/>
Svarbiausiame veikale „Filosofijos kilmė ir prasmė” (1978 m.) svarstė būties klausimą, siūlė nagrinėti ne būtį, bet patį nagrinėjimą – apmąstyti filosofijos kilmę ir prasmę. Filosofijos kilmės šaltiniais laikė tris pagrindindines patirtis: nuostabą (žmogų sužadina, nukreipia dėmesį į esmę), abejonę (atsiranda, kai žmogus nepasitiki tuo, kad tai, kas akivaizdu, iš tiesų yra tikra) ir kančią (sužadina norą ne tik pasaulį stebėti, bet ir keisti), o esme – būtybės kaip tokios interpretavimą.<ref name="VLE"/><ref>Kęstutis K. Girnius, [https://www.aidai.eu/index.php?view=article&catid=179%3A197802&id=2285%3Afi&option=com_content&Itemid=208 ''Filosofijos interpretacija''], Aidai. Nuoroda tikrinta 2021-11-05.</ref>
== Antano Maceinos veikalai ==
| |||