Markas Antonijus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis santrumpų taisymas (tarpeliai).
→‎Cezario rėmėjas: Pataisyta klaidinga rašyba
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Išplėstinis redagavimas mobiliajame
Eilutė 50:
 
== Cezario rėmėjas ==
[[54 m. pr. m. e.]] Markas Antonijus prisijungė prie Cezario armijos Galijoje. Jis pasireiškė kaip kompetentingas karo vadas [[Galų karai|Galų karuose]], bet jo asmenybė sukeldavo nepasitenkinimą, kur jis bevykdavo. Patį Cezarį dažnai suerzindavo jo elgesys. Nepaisant to jis buvo uolus Cezario rėmėjas ir energingai gynė patrono interesus. Cezaris jam skyrė vis rimtesnes užduotis GaljosGalijos kare ir tuo pačiu rėmė jo politinę karjerą. Cezario įtakos dėka Markas Antonijus iškilo per [[kvestorius|kvestoriaus]], augūro ir liaudies [[tribūnas|tribūno]] ([[50 m. pr. m. e.]]) rangus. Cezario [[prokonsulas|prokonsulo]] įgaliojimai baigėsi [[50 m. pr. m. e.]] ir jis norėjo sugrįžti į Romą konsulo rinkimams. Bet konservatyvi Senato frakcija, vadovaujama [[Pompėjus|Gnėjaus Pompėjaus]], reikalavo, kad prieš dalyvaudamas konsulo rinkimuose Cezaris atsisakytų prokonsulo įgaliojimų ir vadovavimo armijai.
 
Paklusęs Cezaris būtų tapęs privačiu asmeniu, kurį būtų galima apkaltinti už nusižengimus būnant konsulu ir jis būtų Pompėjaus armijų malonėje. Dingus viltims taikiai išspręsti konfliktą su Pompėjumi, Cezaris kirto Rubikoną ir išžygiavo į Romą, pradėdamas paskutinį Romos respublikos pilietinį karą. Per konfliktą Antonijus buvo svarbiausias Cezario padėjėjas. Visuose mūšiuose su Pompėjumi jis vadovavo kairiajam sparnui. Tai rodo Cezario pasitikėjimą.