Žemaitkiemis (Saugos): Skirtumas tarp puslapio versijų

20 pridėta baitų ,  prieš 13 metų
S
Automatinis brūkšnių taisymas
(Robotinis keitimas (ltgyv šablono naudojimo prastinimas, vienodinimas))
S (Automatinis brūkšnių taisymas)
|}}
 
'''Žemaitkiemis''' - kaimas [[Šilutės rajonas|Šilutės rajone]], pusiaukelėje tarp [[Šilutė]]s ir [[Saugos|Saugų]] (maždaug po 7-8 km), šalia [[Šilutė]]s-[[Klaipėda|Klaipėdos]] kelio. Manoma, kad šios gyvenvietės įkūrėjas buvo žemaitis arba ateivis iš [[Žemaitija|Žemaitijos]]. Žemaitkiemyje yra geležinkelio stotelė, parduotuvė, biblioteka, iki [[2005]] m. veikė pradinė mokykla.
 
==Geležinkelio stotis==
 
[[1875]] metais, nutiesus [[Tilžė]]s-[[Klaipėda|Klaipėdos]] geležinkelį, Žemaitkiemyje įrengta traukinių sustojimo vieta. [[1892]] m. čia pradėta priiminėti smulkias siuntas, o [[1911]] m. - ir vagonines siuntas. Žemaitkiemis tapo geležinkelio pusstotė.
 
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|pirmajam pasauliniam karui]], [[1914]] m. [[rugpjūčio 2]] d., sekmadienį, rusų rinktinė (apie 300 vyrų) peržengė sieną, ir jos patruliai užėmė Žemaitkiemio ir [[Kukorai|Kukoraičių (arba Kukorų)]] geležinkelio stotį. Jie Žemaitkiemyje sunaikino telegrafą ir signalizacijos įrenginius, susprogdino bėgius. Geležinkelietis peršovė rusų kareivį. Tada rusai, suėmę du brolius Deckius, paskubomis atsitraukė.
==Gyventojai==
 
[[1905]] metais Žemaitkiemyje gyveno 158 gyventojai, iš jų - 67,1 % lietuvių.
 
[[1910]] metais Žemaitkiemyje gyveno 179 Gyventojai.
 
[[1925]] metais Žemaitkiemio kaime (kartu su Miestelių kaimu) gyveno 344 gyventojų.
Be 35 ūkininkų, paminėti ir kitokių profesijų žmonės: ''Dawideit'' - akušerė, ''Elmenthaler'' – mokytojas, ''Genuttes'' - miško darbininkas, ''Rose'' - mėsininkas, ''Spingat'' ir ''Tenz'' – kalviai, ''Deluweit'' - melžėjas.
 
Po [[antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] gyventojų skaičius žymiai sumažėjo. [[1959]] m. čia gyveno 107 žmonės, [[1970]] m. – 195 žmonės.
==Mokyklos==
 
[[1875]] m. Žemaitkiemyje atidaryta pradinė mokyklą, o [[1900]] m. - antra klasė joje. Iki [[2005]] m. veikusi mokykla pastatyta [[1929]] m.
Baptistu bažnyčioje [[1936]]-[[1939]] metais veikė privati lietuviška mokykla, kuri buvo uždaryta Klaipėdos kraštą užėmus vokiečiams.
 
[[Image:zemaitkiemio_baznycia.jpg|thumb|right|300px|Žemaitkiemio evangelikų baptistų bažnyčios pamaldų metu]]
 
[[1903]] metais pastatyta evangelikų [[Baptistai|baptistų]] bažnyčia. Religinėms apeigoms tarnavo iki [[1959]] metų. Nuo 1959 iki [[1998]] metų ji buvo naudojama kaip klubas, vėliau - paversta kombinuotų pašarų sandėliu. [[Maldos namai|Maldos namų]] atkūrimu rūpinosi evangelikų baptistų bažnyčios [[diakonas]] Vytautas Baranauskas. Svarų indėlį bažnyčios atgavimui ir atstatymui įnešė ir ''Herbert Jaksteit'', gimęs Žemaitkiemio kaime, dabar gyvenantis [[Kelnas|Kelne]], Vokietijoje. Pamaldos šiuo metu čia vyksta du kartus per mėnesį. Kai pamokslą sako atvykstantis pastorius ''Jaksteit'', į bažnyčią visada ateina daug žmonių.
 
==Kitos įstaigos ir verslas==
Vinių fabrikas veikė iki [[1925]] m.
 
Tolio gamykla (''Teerfabrik'') (tolis - dervuotas neperšlampamas kartonas stogo dangoms) taip pat veikė tarpukario laiku.
 
Tarp geležinkelio ir Klaipėdos-Šilutės plento iki [[1945]] m. veikė malūnas, varomas vidaus degimo variklio.
106 625

pakeitimai