Galaktika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nestea (aptarimas | indėlis)
Kails (aptarimas | indėlis)
Papildžiau, bei pakeičiau teiginį - vietoj 2 trilijonai galaktikų stebimojoje Visatos dalyje į 100-130 milijardų galaktikų.
Žyma: Nevienareikšmės nuorodos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Spiraline_Galatika.jpg|thumb|250px|Spiralinė [[Messier 88]] galaktika [[Coma Berenices]] žvaigždyne.]]
'''Galaktika''' (sen.gr. γᾰλαξίας – „Pieno takas“, iš γάλα, γάλακτος – „pienas“)) – didžiulė, [[gravitacija|gravitacijos]] susieta [[Žvaigždė|žvaigždžių]], tarpžvaigždinių [[Dujos|dujų]], dulkių bei [[Tamsioji medžiaga|tamsiosios medžiagos]] sistema. Visi galaktikoje esantys objektai juda aplink bendrą masės centrą.
 
[[Vaizdas:Sculptor_Galaxy_by_VISTA.jpg|thumb|350px|[[Pereinamojo tipo spiralinė galaktika|Pereinamojo tipo spiralinė]] [[NGC 253]] galaktika [[Skulptorius (žvaigždynas)|Skulptoriaus]] [[Žvaigždynas|žvaigždyne]].]]
Galaktikos (išskyrus [[Paukščių Takas|mūsų pačių galaktiką]]) yra labai nutolę astronominiai objektai. Atstumas iki artimiausių galaktikų matuojamas [[Parsekas|megaparsekais]]. Tolimiausia žinoma galaktika [[Abell 1835 IR1916]] yra už 13,2 milijardų [[šviesmetis|šviesmečių]]. Plika akimi danguje gali pamatyti tik keturias galaktikas: [[Andromedos galaktika|Andromedos]] (matoma šiauriniame pusrutulyje), Didįjį ir Mažąjį Magelano Debesis (pietiniame pusrutulyje; yra mūsų galaktikos palydovai) ir galaktiką [[Trikampio galaktika|M33]] Trikampio žvaigždyne.<ref>{{cite web|title=Галактики, видимые невооруженным глазом в северных широтах|url=http://www.hypernova.ru/zvezd/observer/galaxy_visible_naked_eye_in_northern_latitudes|date=1997 m. spalis|work=Hypernova.ru|accessdate=2017-12-12}}</ref>
 
== Įžanga ==
Tikslus galaktikų skaičius [[Metagalaktika|mūsų stebimoje Visatos dalyje]] nėra žinomas, bet jų turėtų būti apie du trilijonus.<ref>{{cite web
Visos galaktikos, išskyrus mūsų pačių gyvenamą [[Paukščių Takas|Paukščių Tako galaktiką]], yra labai nutolę astronominiai objektai. Atstumas iki artimiausių galaktikų matuojamas [[Parsekas|megaparsekais]]. Tolimiausia žinoma galaktika [[Abell 1835 IR1916]] yra už 13,2 milijardų [[šviesmetis|šviesmečių]].
|author = Mackie, Glen.
|date = 2002-02-01
|url = http://astronomy.swin.edu.au/~gmackie/billions.html
|title = To see the Universe in a Grain of Taranaki Sand
|publisher = Swinburne University
|accessdate = 2006-12-20
|archiveurl = https://www.webcitation.org/60r7Xm9UZ?url=http://astronomy.swin.edu.au/~gmackie/billions.html
|archivedate = 2011-08-11
}}</ref><ref>{{cite web|url=https://naked-science.ru/article/sci/astronomy-pereschitali-vse-galaktiki|title=Астрономы пересчитали все галактики Вселенной|publisher=Naked Science|accessdate=2016-10-13|}}</ref> Erdvėje galaktikos išsidėsčiusios netolygiai: vienoje srityje gali būti grupė netoliese viena nuo kitos esančių galaktikų, kitose vietose nėra visai.
 
Tikslus galaktikų skaičius [[Metagalaktika|mūsų stebimoje]] [[Visata|Visatos dalyje]] dalyje nėra žinomas, bet jų turėtų būti apie du100-130 trilijonusmilijardų.<ref>{{cite web |author = Mackie, Glen. |date = 2002-02-01
Manoma, kad galaktikose būna nuo 10 milijonų iki [[Trilijonas|trilijono]] žvaigždžių, besisukančių aplink galaktikos [[Gravitacinis centras|gravitacinį centrą]]. Galaktikos, savo ruožtu, telkiasi į galaktikų [[Galaktikų spiečius|spiečius]], o šie sudaro didelio mastelio struktūrą.
|url = http://astronomy.swin.edu.au/~gmackie/billions.html |title = To see the Universe in a Grain of Taranaki Sand |publisher = Swinburne University |accessdate = 2006-12-20 |archiveurl = https://www.webcitation.org/60r7Xm9UZ?url=http://astronomy.swin.edu.au/~gmackie/billions.html |archivedate = 2011-08-11 }}</ref><ref>{{cite web|url=https://naked-science.ru/article/sci/astronomy-pereschitali-vse-galaktiki|title=Астрономы пересчитали все галактики Вселенной|publisher=Naked Science|accessdate=2016-10-13|}}</ref>, maksimaliai iki 200 milijardų<ref>space.com / [https://www.space.com/25303-how-many-galaxies-are-in-the-universe.html How Many Galaxies Are There?]; By Elizabeth Howell | March 20, 2018</ref>.
 
Visatos erdvėje galaktikos išsidėsčiusios netolygiai: vienoje srityje gali būti grupė netoliese viena nuo kitos išsidėsčiusių [[galaktikų grupė]], kitose vietose nėra visai.
Išdidinti galaktikų vaizdą, kad matytųsi atskiros žvaigždės, nepavyko iki pat XX a. pradžios. XX a. dešimto dešimtmečio pradžioje buvo ne daugiau nei 30 galaktikų, kurios pavyko įžiūrėti atskiras žvaigždes, visos šios galaktikos įėjo į [[Vietinė galaktikų grupė|Vietinę grupę]]. Paleidus [[Hablo kosminis teleskopas|kosminį teleskopą Hubble]] ir pradėjus veikti 10 m antžeminiams teleskopams tokių galaktikų skaičius ženkliai išaugo.
 
Manoma, kad galaktikose būnakoncentruojasi nuo 10 milijonų iki [[Trilijonas|trilijono]] žvaigždžių, besisukančių aplink galaktikos [[Gravitacinis centras|gravitacinį centrą]]. Galaktikos, savo ruožtu, telkiasi į galaktikų [[Galaktikų spiečius|galaktikų spiečius]], o šie sudaro didelio mastelio struktūrą.
Pagal formą galaktikos yra įvairios: tarp jų yra sferos pavidalo [[Elipsinė galaktika|elipsinių galaktikų]], disko formos [[Spiralinė galaktika|spiralinių galaktikų]], [[Lęšinė galaktika|lęšio formos]], nykštukinių, [[Netaisyklingoji galaktika|netaisyklingos formos]] ir kt. galaktikų. Pagal masę galaktikos varijuoja tarp 550 000 Saulės masių (galaktika Segue 2) ir 10<sup>12</sup> Saulės masių galaktikų; palyginimui mūsų Paukščių Tako galaktikos masė yra 2*10<sup>11</sup> Saulės masių.
 
Pagal masę galaktikos varijuoja tarp 550 000 [[Saulės masė|Saulės masių]] (galaktika Segue 2) ir 10<sup>12</sup> Saulės masių galaktikų; palyginimui mūsų Paukščių Tako galaktikos masė yra 2*10<sup>11</sup> Saulės masių.
Galaktikų diametras – nuo 5 iki 250 kiloparsekų (16-800 000 šviesmečių), palyginimui mūsų galaktikos diametras yra apie 30 kiloparsekų (100 000 šviesmečių).
 
Dažniausiai galaktikų [[diametras]] – 3 000-300 000 [[Šviesmetis|šviesmečių]], palyginimui mūsų galaktikos diametras yra apie 30 kiloparsekų (100 000 šviesmečių). Didžiausia žinoma galaktika [[IC 1101]], 50 kartų didesnė ir 2 000 masyvesnė už Paukščių Taką, jos skersmuo apie 5,5 milijonų šviesmečių<ref>space.com / [https://www.space.com/33553-biggest-thing-universe.html What Is the Biggest Thing in the Universe?]; By Elizabeth Howell | January 19, 2018</ref>. Mažiausios galaktikos apie 160 šviesmečių skersmens.
 
[[Žmogus|Žmonija]] net ir jeigu turėtų sukūrusi mechanizmą, kuriuo mūsų [[Astronautas|kosmonautai]] dabar galėtų keliauti [[Šviesos greitis|šviesos greičių]], [[Metagalaktika|stebimoje Visatos dalyje]] galėtume pasiekti tik 6 proc. galaktikų. Daugumos, arba 94 % galaktikų arba nuo mūsų nutolusių per 18 milijardų [[Šviesmetis|šviesmečių]] esančių mūsų stebimoje Visatos dalyje niekuomet nepasiektume, nesvarbu kiek daug praeitų laiko, kadangi jos pačios nuo mūsų tolsta didesniu greičių už šviesos greitį. Skaičiuojant nuo XXI a. ir praėjus ~100 milijardų metų jeigu po tiek laiko šioje pačioje Visatos vietoje išliktų Saulės sistema ir mūsų Žemė, galutinai nepasiekiama taptų ir [[M81 galaktikų grupė]]<ref>bigthink.com / [https://bigthink.com/starts-with-a-bang/universes-galaxies-unreachable/ 94% of the universe’s galaxies are permanently beyond our reach];Ethan Siegel (Ph.D. astrophysicist) | October 18, 2021</ref>, šiuo metu nuo mūsų nutolusi už 11,6 milijonų šviesmečių.<ref>nasa.gov / [https://www.nasa.gov/feature/goddard/2017/messier-81 Messier 81] | Oct 19, 2017</ref>
 
== Galaktikų stebėjimai ==
Galaktikos (išskyrusNeįskaitant [[Paukščių Takas|mūsųPaukščių pačiųTako galaktikągalaktikos]]), kurioje yra labai nutolę astronominiai objektai. Atstumas iki artimiausių galaktikų matuojamasmūsų [[Parsekas|megaparsekais]].Saulės Tolimiausia žinoma galaktika [[Abell 1835 IR1916sistema]] yra už 13,2 milijardųpllika žmogaus [[šviesmetisAkis|šviesmečiųakimi]]. Plika akimi danguje galigalima pamatyti tikdar keturias galaktikas: [[Andromedos galaktika|AndromedosAndromeda]] (matoma šiauriniame[[Žemė]]s [[Pietų pusrutulis|šiaurės pusrutulyje)]], Didįjį[[Didysis irMagelano MažąjįDebesis]], bei [[Mažasis Magelano Debesis]] (pietiniamematomi [[Pietų pusrutulis|pietų pusrutulyje]]; pastarosios dvi nykštukinės galaktikos yra mūsų galaktikos palydovai) ir, galaktikąo [[M33|Trikampio galaktika|M33]] matoma [[Trikampis (žvaigždynas)|Trikampio žvaigždyne]].<ref>{{cite web|title=Галактики, видимые невооруженным глазом в северных широтах|url=http://www.hypernova.ru/zvezd/observer/galaxy_visible_naked_eye_in_northern_latitudes|date=1997 m. spalis|work=Hypernova.ru|accessdate=2017-12-12}}</ref> Dar trys galaktikos taip pat matomos prie labai palankių oro sąlygų - [[NGC 5128]], [[NGC 3031|Mesjė 81]], [[NGC 253]] (pastaroji +7,2 [[Spindesys|spindesio]]), bet jas gali įžvelgti tik patyrę [[Astronomas|astronomai]].
 
Išdidinti galaktikų vaizdą, kad matytųsi atskiros žvaigždės, nepavyko iki pat XX a. pradžios. XX a. dešimto dešimtmečio pradžioje buvo ne daugiau nei 30 galaktikų, kurios pavyko įžiūrėti atskiras žvaigždes, visos šios galaktikos įėjo į [[Vietinė galaktikų grupė|Vietinę grupę]]. Paleidus [[Hablo kosminis teleskopas|kosminį teleskopą Hubble]] ir pradėjus veikti 10 m antžeminiams teleskopams tokių galaktikų skaičius ženkliai išaugo.
 
== Tipai ==
[[Vaizdas:Hubble sequence photo.png|thumb|270px|right|Galaktikų tipai pagal [[Hubble morfologinė klasifikacija|Hubble morfologinę klasifikaciją]]. ''E'' – elipsinės galaktikos, ''S'' – spiralinės, ''SB'' – skersinės spiralinės galaktikos.]]
[[Astronomas|Astronomai]] klasifikuoja galaktikas keliais būdais, tačiau dažniausiai pagal formą, kaip pavyzdys: [[Lęšis|lęšio]] formos - [[lęšinė galaktika]], nedidelė - [[nykštukinė galaktika]], sferos pavidalo - [[elipsinė galaktika]], disko formos - [[spiralinė galaktika]] ir panašiai. Daugiau kaip pusė žinomų galaktikų yra [[Elipsinė galaktika|elipsinės]], tai yra sferinės arba ovalios formos. Kiti dažni tipai – [[Spiralinė galaktika|spiralinės]] (kaip ir mūsų gimtoji galaktika [[Paukščių Takas]], [[Andromedos galaktika]], M81, M101) ir skersėtosios spiralinės galaktikos, per kurių centrą eina medžiagos [[skersė]]. Ketvirtam tipui, vadinamam [[Netaisyklinga galaktika|netaisyklingosiomis galaktikomis]], priskiriamos tos, kurios netinka nė vienam iš minėtų tipų. Netaisyklingosios galaktikos neturi charakteringos formos, tačiau turi labai daug dujų ir dulkių (žymiausios netaisyklingosios galaktikos yra [[Didysis Magelano Debesis]] ir [[Mažasis Magelano Debesis]]). Spiralinės ir skersinės spiralinės galaktikos toliau skirstomos į keturias grupes pagal centrinės dalies dydį ir vijų susisukimo aplink centrą glaudumą.
 
=== Elipsinės galaktikos ===
eilutė 57 ⟶ 58:
 
Vienas iš superspiečių pavyzdžių – [[Mergelės superspiečius]], kuriam priklauso [[Vietinė galaktikų grupė]] bei dar keletas kitų galaktikinių ūkų. Superspiečiaus skersmuo – apie 100 milijonų šviesmečių. Jo centre driekiasi [[Mergelės galaktikų spiečius|Mergelės spiečius]]. Superspiečius – apie 2000 galaktikų telkinys. Jis kartais vadinamas „galaktikų zoologijos sodu“, nes jam priklauso visų pagrindinių tipų galaktikos.
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
== Nuorodos ==
* [https://www.nasa.gov/content/discoveries-hubbles-deep-fields Discoveries - Hubble's Deep Fields] | Page Last Updated: Aug 8, 2021
{{reflist}}
* youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=oAVjF_7ensg The Hubble Ultra Deep Field in 3D] | 3 Aug 2009
 
{{Vikižodynas|galaktika|no=T}}
 
{{CommonsCommonscat|Category:Galaxies|no=T}}
 
[[Kategorija:Galaktikos| ]]