Ramutė Aleksandra Jasudytė: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
nėra keitimo aprašymo
SNo edit summary
SNo edit summary
 
== Biografija ==
Gimė Kaune, Žemės ūkio ministerijos tarnautojo Silvestro Jasudžio ir Aleksandros Andriukaitytės-Jasudienės šeimoje. Vėliau Jasudžiai persikėlė į Uteną. 1940 m. užėjus sovietams, šeima apsigyveno tėvo gimtajame [[Aliai|Alių]] viensėdyje netoli Utenos.1951 m. baigė mergaičių vidurinę mokyklą Utenoje. 1952–1958 m. studijavo tekstilės specialybę Lietuvos dailės institute. Kompoziciją  dėstė [[Sofija Veiverytė]], tapybą – [[Antanas Gudaitis (1904)|Antanas Gudaitis]] ir [[Leonas Katinas]], diplominiam darbui vadovavo [[Juozas Balčikonis (1924)|Juozas Balčikonis]]. 1957–1970 m. dirbo dailininke verpimo ir audimo kombinate „Audėjas“. Kūrė baldų apmušalų ir užuolaidų projektus masinei gamybai, pelniusius apdovanojimus respublikinėse ir sąjunginėse meno tarybų apžiūrose, parodose. 1969–1972 m. dirbo kostiumų dailininke [[LKS|Lietuvos kino studijoje]]. Dalyvavo kuriant vaidybinį filmą [[Herkus Mantas (filmas)|„Herkus Mantas“]] (1972). Nuo 1958 m. dalyvavo dailės parodose Lietuvoje ir užsienyje: Lenkijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Kanadoje, Čilėje, JAV, Italijoje. Kartu su seserimi keramike [[Giedrė Konstancija Jasudytė|Giedre Konstancija Jasudyte]] surengė autorines parodas Vilniuje ir Kaune 1981 m., Vilniuje 1996 m. [[Vaizdas:Su Giedre bendroje parodoje Vilniuje 1981m.jpg|miniatiūra|Seserys Ramutė (kairėje) ir Giedrė Jasudytės savo kūrinių parodoje Vilniuje, Dailės parodų rūmuose, 1981 m.|kairėje|395x395px]]
Gimė Kaune, Žemės ūkio ministerijos tarnautojo Silvestro Jasudžio ir Aleksandros Andriukaitytės-Jasudienės šeimoje. Vėliau Jasudžiai persikėlė į Uteną. 1940 m. užėjus sovietams, šeima apsigyveno tėvo gimtajame [[Aliai|Alių]] viensėdyje netoli Utenos.
 
1951 m. baigė mergaičių vidurinę mokyklą Utenoje.  
 
1952–1958 m. studijavo tekstilės specialybę Lietuvos dailės institute. Kompoziciją  dėstė [[Sofija Veiverytė]], tapybą – [[Antanas Gudaitis (1904)|Antanas Gudaitis]] ir [[Leonas Katinas]], diplominiam darbui vadovavo [[Juozas Balčikonis (1924)|Juozas Balčikonis]].
 
1957–1970 m. dirbo dailininke verpimo ir audimo kombinate „Audėjas“. Kūrė baldų apmušalų ir užuolaidų projektus masinei gamybai, pelniusius apdovanojimus respublikinėse ir sąjunginėse meno tarybų apžiūrose, parodose.  
 
1969–1972 m. dirbo kostiumų dailininke [[LKS|Lietuvos kino studijoje]]. Dalyvavo kuriant vaidybinį filmą [[Herkus Mantas (filmas)|„Herkus Mantas“]] (1972).
 
Nuo 1958 m. dalyvavo dailės parodose Lietuvoje ir užsienyje: Lenkijoje, Rumunijoje,
 
Čekijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Kanadoje, Čilėje, JAV, Italijoje.
 
Kartu su seserimi keramike [[Giedrė Konstancija Jasudytė|Giedre Konstancija Jasudyte]] surengė autorines parodas Vilniuje ir Kaune 1981 m., Vilniuje 1996 m.
[[Vaizdas:Su Giedre bendroje parodoje Vilniuje 1981m.jpg|miniatiūra|Seserys Ramutė (kairėje) ir Giedrė Jasudytės savo kūrinių parodoje Vilniuje, Dailės parodų rūmuose, 1981 m.]]
 
Sukūrė gobelenus visuomeniniams interjerams:
Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, privačiose kolekcijose.
 
Gyveno Vilniuje. Palaidota šeimos kapavietėje Utenos senosiose kapinėse.
 
== Kūryba ==
[[Vaizdas:Triptikas Kovos su kryziuociais 1973 1978 VU.jpg|kairėje|miniatiūra|258x258px|Triptikas „Kovos su kryžiuočiais“: „Broleliai“, “Gulbelė“, „Sesulės“, 1973-1978 m. Gobeleno technika. Vilna, linas, 380 X 620, 380 X 355, 380 X 530. VU]]
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu išbandė rišimo, kaišymo ir gobeleno technikas, stilizavo folklorinius motyvus („Draugės“,1965; „Karvutės“, 1967; „Lietuvaitės“, 1967-1968). Menininkės stilius formavosi veikiamas tapybos („Laivai“, 1969-1970; „Miškas“, 1971-1972).
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu išbandė rišimo, kaišymo ir gobeleno technikas, stilizavo folklorinius motyvus („Draugės“,1965; „Karvutės“, 1967; „Lietuvaitės“, 1967-1968). Menininkės stilius formavosi veikiamas tapybos („Laivai“, 1969-1970; „Miškas“, 1971-1972). Brandžiuose dailininkės kūriniuose derėjo epiškumas ir kameriška nuotaika, apibendrintas piešinys ir tapybiškai traktuoti objektai. R. Jasudytė praturtino lietuvių tekstilę savita istorinės temos samprata. Istorinį žanrą plėtojo ciklais, metaforiniais vaizdais, įkvėptais lietuvių dainuojamosios tautosakos, mitologijos. Svarbiausi darbai – triptikas „Kovos su kryžiuočiais“ (1973-1978) ir ciklas „Lietuva“ (1979-1986), kuriuose dailininkė sukūrė poetinę senosios Lietuvos viziją – su paslaptingais miškais, narsiais broleliais ir ištikimomis sesulėmis, ugnį saugančiomis vaidilutėmis, augalais ir gyvūnais. Monumentaliuose plotuose - vos keletas figūrų ar svarbesnių motyvų, darniai įsiliejančių į sūkuriuojančių erdvių plotus. Svarbiausia meninė priemonė - perregima erdvė, sluoksniais dengianti motyvus, suteikianti gobelenams paslaptingumo ir lyriško liaudies dainos skambesio. Vėlyvuosiuose kūriniuose, sukurtuose Lietuvos Nacionalinio muziejaus interjerams, dailininkė atsiskleidė kaip nuosekli romantizmo atstovė; paprastais, lakoniškais Lietuvos gamtovaizdžio, paukščio skrydžio motyvais išreiškė pirmykštę harmoniją su pasauliu ir tradicinių vertybių ilgesį.
 
Brandžiuose dailininkės kūriniuose derėjo epiškumas ir kameriška nuotaika, apibendrintas piešinys ir tapybiškai traktuoti objektai. R. Jasudytė praturtino lietuvių tekstilę savita istorinės temos samprata.
[[Vaizdas:Septintasis 1981 1982m LDM.jpg|miniatiūra|„Septintasis“. 1981-1982 m. Gobeleno technika. Vilna, pusvilnė, linas, 164 X 270. LDM]]
 
Istorinį žanrą plėtojo ciklais, metaforiniais vaizdais, įkvėptais lietuvių dainuojamosios tautosakos, mitologijos. Svarbiausi darbai – triptikas „Kovos su kryžiuočiais“ (1973-1978) ir ciklas „Lietuva“ (1979-1986), kuriuose dailininkė sukūrė poetinę senosios Lietuvos viziją – su paslaptingais miškais, narsiais broleliais ir ištikimomis sesulėmis, ugnį saugančiomis vaidilutėmis, augalais ir gyvūnais. Monumentaliuose plotuose - vos keletas figūrų ar svarbesnių motyvų, darniai įsiliejančių į sūkuriuojančių erdvių plotus. Svarbiausia meninė priemonė - perregima erdvė, sluoksniais dengianti motyvus, suteikianti gobelenams paslaptingumo ir lyriško liaudies dainos skambesio. Vėlyvuosiuose kūriniuose, sukurtuose Lietuvos Nacionalinio muziejaus interjerams, dailininkė atsiskleidė kaip nuosekli romantizmo atstovė; paprastais, lakoniškais Lietuvos gamtovaizdžio, paukščio skrydžio motyvais išreiškė pirmykštę harmoniją su pasauliu ir tradicinių vertybių ilgesį.
[[Vaizdas:Lokiai (Meskos) is ciklo Lietuva 1982 1983m VU.jpg|miniatiūra|„Lokiai“  („Meškos“). Iš ciklo “Lietuva“. 1982-1983 m. Gobeleno technika. Vilna, linas, 250 X 400. VU]]
 
== Įvertinimas ==
* [[Vaizdas:Triptikas Kovos su kryziuociais 1973 1978 VU.jpg|miniatiūra|Triptikas „Kovos su kryžiuočiais“: „Broleliai“, “Gulbelė“, „Sesulės“, 1973-1978 m. Gobeleno technika. Vilna, linas, 380 X 620, 380 X 355, 380 X 530. VU]][[1981]] m. apdovanota Lietuvos valstybine premija už gobelenų triptiką „Kovos su kryžiuočiais“ („Broleliai“, „Gulbelė“, „Sesulės“, [[1972|197]]3–[[1977|197]]81973–1978 m.) [[VU|Vilniaus universiteto]] Filologijos fakulteto didžiajai auditorijai (dabar – V. Krėvės) ir gobeleną „Daina“ ([[1979]]-[[1980|198]]11981 m., iš ciklo „Lietuva“) VU rektoratui[[Vaizdas:Baigus austi gobelena GODOS 2000m.jpg|miniatiūra|Baigus austi gobeleną „Godos“, 2000 m. „Godos“ („Viltis“). 1999-2000 m. Gobeleno technika. Vilna, pusvilnė. 265 X 360. LNM]]
 
== Šaltiniai ==
1. Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė. Ramutė Aleksandra Jasudytė. Vilnius: Lietuvos Nacionalinis muziejus, 2011.
 
2. Foto: Antanas Lukšėnas, Arūnas Baltrėnas, Rymantas Penkauskas, Aleksandras Sidorenko
[[Vaizdas:Baigus austi gobelena GODOS 2000m.jpg|kairėje|miniatiūra|287x287px|2000 m. baigus austi gobeleną „Godos“ („Viltis“). 1999-2000 m. Gobeleno technika. Vilna, pusvilnė. 265 X 360. LNM]]
[[Vaizdas:Septintasis 1981 1982m LDM.jpg|kairėje|miniatiūra|288x288px|„Septintasis“. 1981-1982 m. Gobeleno technika. Vilna, pusvilnė, linas, 164 X 270. LDM]]
[[Vaizdas:Lokiai (Meskos) is ciklo Lietuva 1982 1983m VU.jpg|kairėje|miniatiūra|293x293px|„Lokiai“  („Meškos“). Iš ciklo “Lietuva“. 1982-1983 m. Gobeleno technika. Vilna, linas, 250 X 400. VU]]
 
{{DEFAULTSORT:Jasudytė Ramutė Aleksandra }}
19

pakeitimų