Vilniaus senamiestis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakeičiau pagrindinę senamiesčio nuotrauką |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 11:
}}
'''Vilniaus senamiestis''' – seniausioji [[Vilniaus miesto dalis]], esanti kairiajame [[Neris|Neries]] krante į pietus nuo [[Pilies kalnas|Pilies kalno]].<ref>{{bmaps|54.68|25.29|2021-10-13}}</ref><ref>{{Lt-atlas 2003|147}}</ref> [[Urbanistikos paminklas]]. [[Vilnius|Vilniaus]] senamiestis yra didžiausias Rytų ir Vidurio Europoje [[barokas|barokinis]] senamiestis.
Tai vienas didžiausių [[Rytų Europa|Rytų Europos]] urbanistinių kompleksų, kuris pradėjo formuotis [[Viduramžiai]]s. Plotas – 3,59 km². Apima 74 kvartalus su 70-čia gatvių ir skersgatvių, 1487 pastatais, kurių bendras plotas – 1 497 000 m². Senamiestyje yra daug katalikų, liuteronų ir stačiatikių bažnyčių, gyvenamųjų namų, kultūros ir architektūros paminklų, muziejų.
Senamiestis formavosi kelis šimtus metų ir čia įamžinta miesto istorija bei svarbiausios kultūrinės įtakos. Pastatai
Senamiestyje yra Pilies kalva, kurios viršūnėje stovi Gedimino bokštas ir [[Vilniaus Aukštutinė pilis|Aukštutinės pilies]] įtvirtinimų likučiai. Pilies kalvos papėdėje yra Katedros aikštė, kurioje stovi paminklas [[Gediminas|Gediminui]], [[Vilniaus katedra]]. Nuo Katedros aikštės link Rotušės aikštės tęsiasi [[Pilies gatvė]], kurios tęsiniai – Didžioji ir [[Aušros Vartų gatvė|Aušros vartų]] gatvės – siekia buvusią miesto gynybinę sieną ties [[Aušros vartai]]s. Rotušės aikštėje yra [[Vilniaus rotušė]] (pastatyta [[1799]] m. klasicizmo stiliumi, architektas [[Laurynas Gucevičius]]). Rotušės aikštė susiformavo XIV a., plečiantis miestui. Ji dominavo miesto plane ir išryškino jo radialinę sandarą.
|