Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia''' – bažnyčia, stovinti [[Vilniaus senamiestis|Vilniaus senamiestyje]], [[Šv. Mikalojaus gatvė|Šv. Mikalojaus gatvėje]]. Tai seniausia [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] bažnyčia Lietuvoje.

Šv. Mikalojaus bažnyčia pirmą kartą paminėta 1320 - 1387 metais ([[Jogaila|Jogailos]] privilegijoje).<ref name="Viktoras Petkus">Viktoras Petkus. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia. Vilnius: Petro ofsetas, 2004. ISBN 9955-534-83-4.</ref> Jau tuomet bažnyčia buvo mūrinė, sumūryta iš raudonų plytų mūro. Manoma, jog bažnyčia pastatyta [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] didžiojo kunigaikščio [[Gediminas|Gedimino]] laikais. Dabartinis jos pastatas sumūrytas XV amžiuje. Bažnyčia nuo to laiko daug kartų restauruota, tačiau išlaikė [[Gotika|gotikinį]] pavidalą. Manoma, jog šioje bažnyčioje melsdavosi į Vilnių atvykę pirkliai bei amatininkai.<ref name="Morta Baužienė">Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7.</ref><ref name="Irena Vaišvilaitė">Irena Vaišvilaitė. Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių. Vilnius: Baltos lankos, p. 92. ISBN 978-9955-23-952-9.</ref><ref name="Vladas Drėma">Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.</ref>

XVI a. bažnyčioje vietoj medinių lubų sumūryti stulpai ir skliautai. Bažnyčia įgavo vėlyvosios [[Gotika|gotikos]] bruožų. Po 1749 m. gaisro bažnyčia ilgai stovėjo be stogo, šalo jos skliautai ir sienos. Atstatant bažnyčią po minėto gaisro, sumanyta daug išorės architektūros ir interjero pakeitimų - pažemintas stogo kraigo aukštis, suformuotas trikampis [[Frontonas|frontonas]], performuotas galinis frontonas, vėlyvojo [[Barokas|baroko]] stiliumi permūryti langai, užmūryti trys langai [[Apsidė|apsidėje]], viduje pastatyti trys vėlyvojo [[Barokas|baroko]] [[Altorius|altoriai]], [[Rokokas|rokoko]] stiliaus vargonų choras. 1812 m. bažnyčią niokojo [[Prancūzai|prancūzų]] kariuomenė, šventovė buvo paversta sandėliu. Po 1812 m. ji vėl buvo remontuota. Pastatyta dviaukštė [[Zakristija|zakristija]] prie jau stovėjusios 1808 m. keturkampio baroko formų [[Varpinė|varpinės]].<ref name="Viktoras Petkus"/><ref name="J.Bielinis ir kt.">J.Bielinis ir kt. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.</ref>

1864 m. uždarius Vilniaus [[Pranciškonai|pranciškonų]] vienuolyną, Šv. Mikalojaus bažnyčia priskirta prie Šv. Jono parapijos, nuolatinio kunigo neturėjo. Bažnyčioje atitinkamomis dienomis buvo laikomos pamaldos. XIX a. dalis bažnyčios fasadų buvo nudažyti.<ref name="Viktoras Petkus"/>

Dar iki 1897 m. lietuviai rūpinosi turėti savo bendruomenės bažnyčią. Vilniaus krašto lietuviai nuo 1900 m. rinkdavosi apleistoje Šv. Mikalojaus bažnyčioje ir giedodavo. Paprašius Peterburgo dvasinės akademijos kunigams ir paraginus [[Mogiliovas|Mogiliovo]] [[Arkivyskupas|arkivyskupui]] B. Klopatovskiui, 1901 m. gruodžio 31 d. S. A. Žvėravičius atidavė bažnyčią lietuvių bendruomenei ir paskyrė kunigą [[Juozapas Kukta|Juozapą Kuktą]] jos klebonu. Pagrindiniai Šv. Mikalojaus bažnyčios perėmimo lietuvių žinion iniciatoriai buvo [[Donatas Malinauskas]], miškininkas [[Povilas Matulionis]] ir gydytojas [[Andrius Domaševičius]]. Buvo sukurta taip vadinama „12 Vilniaus apaštalų kuopa", kuri rūpinosi bažnyčios atgavimu. Leidimas oficialiai naudoti bažnyčią lietuviškoms pamaldoms buvo gautas 1901 m. gruodžio 8 d. Atgauta bažnyčia buvo apleista, be langų, grindų. Buvo suremontuoti langai, sudėtos iki šiol išlikusios keraminių plytelių grindys, nutinkuotos ir perdažytos sienos, sutvarkyti altoriai, padaryti bažnyčios suolai.<ref name="Morta Baužienė"/><ref name="Viktoras Petkus"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika">A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937 m.), perleista Vilnius: Mintis, 1991. ISBN 5-417-00366-2.</ref>

1930 m. Vilniaus miesto lietuvių pastangomis Šv. Mikalojaus bažnyčioje 500-ųjų mirties metinių proga pastatytas paminklas [[Vytautas Didysis|Vytautui Didžiajam]]. 1930 m. spalio 27 d. Šv. Mikalojaus bažnyčioje buvo laikomos iškilmingos pamaldos, paminklą Vytautui Didžiajam pašventino [[Naujieji Trakai|Trakų]] dekanas kanauninkas Klemensas Maliukevičius, paminklą atidengė Laikinojo Komiteto pirmininkas K.Stašys.<ref name="Morta Baužienė"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/> 1936 m. minėtas paminklas aptvertas baliustrada.<ref name="Morta Baužienė"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/>

1942 m. rusų lėktuvams bombarduojant Vilnių, buvo sunaikintas Šv. Mikalojaus bažnyčios parapijos namas su garsiąja šv. Mikalojaus sale, kurioje įvyko daug lietuvių renginių, žuvo sėdėjęs už rašomojo stalo klebonas Kristupas Čibiras. [[Naciai|Vokiečių]] okupacijos metais iš bažnyčios buvo atimti du paminkliniai varpai. Po [[II pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] bažnyčia suremontuota.<ref name="Viktoras Petkus"/><ref name="J.Bielinis ir kt."/>

Sovietiniais metais, nusavinus arkivyskupijos rūmus, Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonijoje įsikūrė lietuviškosios Vilniaus arkivyskupijos dalies valdytojo kanceliarija. 1959 m. bažnyčios šventoriuje pastatyta skulptoriaus [[Antanas Kmieliauskas|Antano Kmieliausko]] sukurta [[Šv. Kristoforas|Šv. Kristoforo]] skulptūra. Šv. Kristoforas pavaizduotas per vandenį nešantis kūdikėlį Jėzų. Dėl šios skulptūros dailininkas ir skulptorius Antanas Kmieliauskas buvo pašalintas iš tuometinėspretendentų į tuometinę Dailininkų sąjungossąjungą sąrašo. Tais pačiais metais pagal architekto [[Brunonas Bakaitis|Brunono Bakaičio]] projektą buvo pastatytas klebonijos namas. 1974 m. Šv. Mikalojaus bažnyčios interjere atidengti keli nedideli gotikinio mūro fragmentai.<ref name=" Morta Baužienė"/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/>

Šv. Mikalojaus bažnyčia remontuota 1988 metais. Buvo pakeista bažnyčios išorė, atkurti [[Frontonas|frontono]] stulpeliai, kurie pakeitė bažnyčios fasadą. 1989 m. atstatytas laiptuotasis frontonas, atkurtos gotikinės sienų nišos, išryškintos užmūrytos angos, jas nutinkuojant baltai. Languose atstatyti [[Vitražas|vitražai]] , kurie buvo išbyrėję 1942 m. kovo 23 d. sovietų lakūnams į šventorių numetus bombą.<ref name="Viktoras Petkus"/><ref name="Morta Baužienė"/>

Nuo 1901 m. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje rektoravo Juozapas Kukta, 1901-1906 m. ir 1907-1909 m. dirbo kunigas Antanas Viskantas, 1906 - 1907 m. dirbo kunigas Jurgis Januškevičius, 1909 - 1911 m. - kunigas Petras Kraujelis, 1914– 1924 m. rektoriavo [[Vladas Jezukevičius]], 1924–1942 m. – kunigas [[Kristupas Čibiras]], kartu su juo nuo 1936 m. dar dirbo kunigai Vincentas Taškūnas, Edmundas Basys ir Kazimieras Pukėnas. Taip pat šv. Mikalojaus parapijos namuose gyveno ir arkivyskupas [[Mečislovas Reinys]]. Po kunigo Kristupo Čibiro žūties čia klebonavo kunigai [[Pranas Bieliauskas]], Stanislovas Valiukėnas, [[Česlovas Krivaitis]], L.Pavilionis, J. Saulius, J.Poškus, A.Rutkauskas, R. Blažys, Kovarskis, P.Kučinskas, K.Valeikis, K.Kindurys, vėliau klebonais buvo kun. [[Juozas Tunaitis]], kun. E. Rudokas, kun. E.Paulionis; 2004-2014m. klebonavo kun. Medardas Čeponis; 1997 – 2001m. čia dirbo monsinjoras [[Kazimieras Vasiliauskas]].<ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/><ref>Šv. Mikalojaus bažnyčios parapijos informacija.[[https://mikalojus.lt/sv-mikalojaus-baznycios-istorija/]]</ref>

Bažnyčia [[Gotika|gotikinė]], su mūrine, tinkuota šventoriaus tvora, kurią skaldo [[Arka|arkų]] nišos. Tvora padengta [[Čerpės|čerpėmis]]. Joje yra įvažiavimo vartai su arka ir nedidelis arkinis įėjimas. Bažnyčia stovi centre, ji stačiakampio plano, vienabokštė, su trisiene [[Apsidė (architektūra)|apside]] ir [[Zakristija|zakristija]], prijungta prie jos koridoriumi. Bažnyčia sumūryta iš raudonų ir geltonų įvairaus formato plytų. Dominuoja raudona spalva. Bažnyčios fasadai paprasti, pagrindiniame fasade yra laiptuotas trikampis frontonas, frontoną skaido trys smailiaarkių nišų grupės. Į bažnyčią patenkama pro nedidelį XIX a. pristatytą prieangį.<ref name="Viktoras Petkus"/><ref name="Morta Baužienė"/><ref name="Vladas Drėma"/>

[[Portalas|Portalą]] puošia plytų apvadas, virš jo yra barokinis arkos langas. Apsidės sienose yra po aukštą arkinę nišą. Pastogės [[Frizas|frizą]] sudaro plytų eilė ir tinko juosta. Stogą dengia čerpės. Sienas kai kur papuošia juodos, perdegintos plytos.<ref name="Viktoras Petkus"/><ref name="Morta Baužienė"/><ref name="J.Bielinis ir kt."/>

Bažnyčios varpinės bokštas barokinis, bokšto tarpsnius skiria [[Karnizas|karnizai]]. Varpinės bokšte yra trys nedideli [[Žalvaris|žalvariniai]] varpai. Virš bokšto ir priekinio frontono yra kryžiai.<ref name="Viktoras Petkus"/><ref name="J.Bielinis ir kt."/>

2016 m. lapkričio 18 d. prie Šv. Mikalojaus bažnyčios pastatyta jos ir parapijos globėjo [[Šv. Mikalojus|Šv. Mikalojaus]] skulptūra, kurią sukūrė tretininkas skulptorius Juozas Genevičius. Gruodžio 4 d. švenčiant Šv. Mikalojaus atlaidus ir minint bažnyčios perdavimo Vilniaus lietuviams 115-sias metines, paminklas buvo pašventintas.<ref>Vilniaus šv. Mikalojaus parapijos informacija apie šv. Mikalojaus skulptūrą. Skelbta svetainėje [https://mikalojus.lt/pastatyta-sv-mikalojaus-skulptura/]</ref>

Bažnyčios interjeras vėlyvosios gotikos, bažnyčia turi tris [[Nava|navas]], kurias skiria keturios ant [[Pjedestalas|pjedestalų]] pastatytos aštuoniakampės kolonos, laikančios žvaigždiškus arba tinklinius gotikinius skliautus. Bažnyčioje stovi trys altoriai. <ref name="Viktoras Petkus"/><ref name=" Morta Baužienė"/> <ref name="J.Bielinis ir kt."/>

Didžiajame altoriuje yra kryžius, atgabentas iš [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]] parapijos Raškiščių koplyčios. Altoriaus viršų puošia du paauksuoti angelai ir dviejų šventųjų skulptūros: Šv. Klaros Asyžietės (kairėje) ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio (dešinėje). Žemutiniame tarpsnyje stovi keturių šventųjų statulos: Šv. Kristupo ir Šv. Marijos Magdalietės (kairėje) ir Šv. Teresėlės Kūdikėlio Jėzaus ir Šv. Juozapo su Jėzumi (dešinėje).<ref name="Viktoras Petkus"/><ref name=" Morta Baužienė"/> <ref name="J.Bielinis ir kt."/>

Dešiniajame šoniniame altoriuje yra Švč. Dievo Motinos Sopulingosios medinis [[Horeljefas|horeljefas]], kuris paauksuotas ir pasidabruotas. Viršutiniame altoriaus tarpsnyje tarp dviejų angelų sienoje yra 1903 m. nutapyta Šv. Pranciškaus Asyžiečio [[Freska|freska]].

Be altoriuose esančių skulptūrų, bažnyčioje stovi XVI a. gotikinė medinė Šv. Liudviko statula su kalaviju. Šv. Antano Paduviečio statula pastatyta prie [[Presbiterija|presbiterijos]]. Presbiteriją nuo viduriniosios navos atskiria smaili triumfo arka. Presbiterijoje kabo 1942 m. drobėje nutapytas Šv. Kazimiero paveikslas, autorius Vytautas Kasiulis. Ten pat kabo nežinomo dailininko nutapytas paveikslas „Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimas”.<ref name="Viktoras Petkus"/><ref name="Morta Baužienė"/><ref name="J.Bielinis ir kt."/>

Bažnyčios dešiniosios sienos nišoje, inkrustuotoje dirbtiniu [[Marmuras|marmuru]], ant aukšto marmurinio [[Postamentas|postamento]] pastatytas skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus sukurtas [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] Didžiojo kunigaikščio [[Vytautas Didysis|Vytauto]] biustas, kuris bažnyčioje įrengtas, minint Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį (1930 m.). Biustas nulietas iš [[Bronza|bronzos]]. Vytautas Didysis pavaizduotas su karūna, šarvais ir apsiaustu. Postamente iškalti ilgi įrašai, bylojantys apie tai, jog šį biustą kunigaikščio 500-ųjų mirties metinių proga pastatė Vilniaus krašto lietuviai. Paminklas aptvertas baliustrada.<ref name="Viktoras Petkus"/><ref name=" Morta Baužienė"/> <ref name="J.Bielinis ir kt."/>

Ant bažnyčios sienų kabo Jėzaus Kristaus Kryžiaus Kelio 14 stočių, padarytų iš gipso 1975 m. Bažnyčioje pakabintas Švč. Mergelės Marijos su Jėzuliu pveikslaspaveikslas, nutapytas 1598 m. nežinomo dailininko iš [[Vengrija|Vengrijos]] Budos miesto. Paveikslas perimtas iš [[Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčia|Šv. Dvasios ir Dominikonų bažnyčios]].<ref name="Viktoras Petkus"/><ref name=" Morta Baužienė"/> <ref name="J.Bielinis ir kt."/>

Po vargonų tribūna yra mūrinė [[Klausykla|klausykla]], taip pat bažnyčioje stovi trys medinės XIX a. vietos meistrų darbo neobarokinės klausyklos, ketvirtoji klausykla – kitų meistrų darbo. Klausyklos išpuoštos girliandų ir lapų drožiniais. Bažnyčios suolai pagaminti 1975 m. pagal Jono Zibulio projektą.<ref name="Viktoras Petkus"/><ref name="Morta Baužienė"/> <ref name="J.Bielinis ir kt."/>