Vikipedija

Vytautas Juozapaitis (1936): Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
106 625 keitimai
S Automatinis kabučių taisymas
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
106 625 keitimai
S Automatinis brūkšnių taisymas
Eilutė 4:
==Biografija==
 
Lankė Daušiškių pradžios ir Aukštelkės septynmetę mokyklą (abi [[Šiauliai|Šiaulių]] r.). [[1953]] -– [[1957]] mokėsi [[Šiauliai|Šiaulių]] muzikos mokykloje (metus dėst. A. Tarvydo akordeono klasėje, o likusį laiką dėst. B. Beganskaitės choro dirigavimo klasėje). [[1957]] -– [[1962]] choro dirigavimą studijavo [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] (vyr. dėst. [[Juozas Barauskas|J. Barausko]] klasė), vadovavo Vilniaus miesto mėgėjų chorams ir vokaliniams ansambliams. Baigęs studijas, trumpai dėstė [[Šiauliai|Šiaulių]] pedagoginiame institute. [[1962]] pabaigoje grįžo į Vilnių ir pradėjo dirbti Lietuvos radijo ir televizijos komiteto Muzikos redakcijos redaktoriumi, o vėliau garso režisieriumi. [[1964]] -– [[1969]] [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] studijavo kompoziciją (doc. [[Julius Juzeliūnas|J. Juzeliūno]] klasė). [[1970]] priimtas į Lietuvos kompozitorių sąjungą.
 
[[1969]] rudenį V. Juozapaitis įkūrė Lietuvos radijo ir televizijos instrumentinį-vokalinį ansamblį „Armonika“ ir iki [[1978]] jai kūrybingai vadovavo (pats ansamblyje grojo armonika). Su ansambliu daug koncertavo [[Lietuva|Lietuvoje]], taip pat [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]]. Su vokaliniais ansambliais ir solistais „Armonika" padarė daug fondinių įrašų Lietuvos radijui, išleido tris plokšteles. Įrašų ir koncertų programose dominavo paties vadovo sukomponuoti įvairūs kūriniai.
 
Prasidėjus Lietuvos atgimimui, V. Juozapaitis iš [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinės konservatorijos]] pedagogų ir kitų miesto atlikėjų subūrė naują vokalinį-instrumentinį ansamblį „Laduto“. Su juo irgi daug koncertavo [[Lietuva|Lietuvoje]], taip pat [[Vokietija|Vokietijoje]] ir [[Estija|Estijoje]]. Su įvairiais atlikėjais nuolat koncertuoja savo šalyje, koncertavo [[Lenkija|Lenkijoje]] -– Seinų ir Punsko lietuviams. Paminėtinos koncertų programos A. Vienažindžio „Tada aš laimingas“, A. Baranausko „Dievo rykštė ir malonė“, „...Ir juokiamės pro ašaras" ir kt.
 
V. Juozapaitis žinomas kompozitorius. Jis sukūrė daug instrumentinių ir vokalinių kūrinių. Tai 5 simfonijos, 7 styginių kvartetai, sonatos ir koncertai įvairiems instrumentams, kūriniai pučiamųjų ir liaudies instrumentų orkestrams bei ansambliams, kompozicijos atskiriems instrumentams, muzika vaikams. Kompozitorius sukūrė nemažai solo ir choro dainų, oratorijas „Žemė. Žmogus. Tėvynė“ ir „Tu, ąžuole, tu, vėtralauži“, dainų ciklus chorams „Dangus toksai aukštas“ ir „Trys psalmės“, vokalinius ciklus balsui ir fortepijonui „Gyvulėlių skraidymas", „
 
Nuostabus dalykas -– gyventi“, „Keturios akvarelės“, „Žvelgiu į dangų“, „Prisikėlė tėvynė“, „Mano senelio pasakos“, operą „Čičinskas“. V. Juozapaitis parengė ir išleido Antano Baranausko kūrybos rinktinę „Artojų giesmės šventosios“ ([[1995]]), sukomponavo Martyno Mažvydo 1547 išleistoje pirmojoje lietuviškoje knygoje „CATE-CHISMUSAprasty szadei“ paskelbtas melodijas „PRADESTYSE giesmės šventos". Pirmą kartą šios giesmės atliktos [[1996]] m. [[birželio 23]] d. Šiaulių [[Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčia|Šv. Petro ir Povilo]] bažnyčioje, o [[1997]] išleista ir audiokasetė.
 
V. Juozapaitis dirba ir visuomeninį darbą. Padeda organizuoti dainų šventes ir kitus kultūrinius renginius. Buvo [[1975]], [[1980]] ir [[1985]] respublikinių dainų švenčių, taip pat ir [[1998]] II Pasaulio lietuvių dainų šventėse [[Vilnius|Vilniuje]] liaudiškų kapelų vyr. dirigentas. Dainų šventėse ir kituose kultūriniuose renginiuose dirigavo ne tik [[Vilnius|Vilniuje]], bet ir [[Kaunas|Kaune]], [[Kėdainiai|Kėdainiuose]], [[Trakai|Trakuose]], [[Tauragė]]je. [[1986]] kompozitoriui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas, jis apdovanotas [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]], [[Jonas Švedas|J. Švedo]], [[Juozas Naujalis|J. Naujalio]] ir kitokiomis premijomis. Jo brolis Jurgis Juozapaitis irgi žinomas kompozitorius.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Juozapaitis_(1936)"