Veršvai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S šablono atnaujinimas using AWB |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
:: ''Antraisias Veršvais anksčiau vadinosi [[Lampėdžiai]]''.
{{
|pavad = Veršvai
|foto = Magistralės Via Baltica viadukas Vilijampolėje.JPG
Eilutė 12:
}}
'''Veršvai''' – [[Kauno miesto dalis]], esanti vakariniame pakraštyje, prie [[Vilijampolė]]s, šalia [[Raudondvaris|Raudondvario]] plento.<ref>{{bmaps|54.91|23.85|2021-10-12}}</ref> Yra kapinės. Veršvams priskiriami ir [[Žemutiniai Kaniūkai]]. Stambus magistralės [[Via Baltica]] eismo mazgas ([[viadukas]]), jungiantis vakarinę Kauno apylanką, Raudondvario plentą ir [[Lampėdžių tiltas|Vakarinį tiltą]] per [[Nemunas|Nemuną]]. Stūkso [[Veršvų piliakalnis]], prateka [[Veršvas]], veikia [[Veršvų kapinės]].
== Istorija ==
Eilutė 19:
=== Archeologiniai tyrinėjimai ===
{{main|Veršvų kapinynas}}
Augant Kaunui, augo statybinio [[žvyras|žvyro]] poreikis. Nuo seno čia buvo kasamos žvyrduobės. Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus (dab. [[Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus|Čiurlionio dailės muziejaus]]) priešistorinis skyrius [[1938]]–[[1940]] m. čia atliko tyrinėjimus. [[1954]] m. dar papildomai tyrinėta. Veršvų radiniai yra labai gausūs ir įvairūs. Buvo rasta [[mezolitas|mezolito]] ir [[neolitas|neolito]] laikų sodybų liekanų, II–IV m. e. a. plokštinių-griautinių kapų, taip pat IX–XII a. plokštinių ir degintinių žmonių bei griautinių žirgų kapų. [[1939]] m. [[Veršvų kapinynas|Veršvų kapinyne]] dvigubame kape rastas gerai išlikęs [[Senovės Roma|senovės Romos]] bronzinis ąsotėlis. Tai vienintelis toks radinys baltų genčių gyventose vietose.<ref>''Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a.'', Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.</ref>
| |||