Virimo temperatūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

6 pridėti baitai ,  prieš 14 metų
S
Automatinis brūkšnių taisymas
S (robotas Pridedama: gl:Punto de ebulición Šalinama: fr:Point d'ébullition Keičiama: jbo:febvi)
S (Automatinis brūkšnių taisymas)
'''Virimo temperatūra''' - [[medžiaga|medžiagos]] [[temperatūra]], kurioje vyksta skysčio fazinis virsmas į dujinį visame medžiagos [[tūris|tūryje]]. Virimo metu medžiaga visame tūryje pereina iš [[skystis|skysto]] [[agregatinė būsena|agregatinio būvio]] į [[dujos|dujinį]] skirtingai nuo garavimo, kur procesas paviršinis. Skysčio garų (sočiųjų garų) [[slėgis]] tampa lygus skysčio išorės [[atmosferos slėgis|atmosferos slėgiui]]. Virimo temperatūroje skystis ir garai yra [[termodinaminė pusiausvyra|termodinaminėje pusiausvyroje]].
[[Image:Agregatines busenos.png|thumb|Vandens agregatinio būvio diagrama: pažymėtas virimo taškas normaliomis sąlygomis]]
 
Virimo temperatūra kinta priklausomai nuo išorinio slėgio: mažėjant slėgiui, mažėja virimo temperatūra (todėl aukštai kalnuose virimo temperatūra yra mažesnė - pvz., [[Everestas|Everesto]] viršūnėje vanduo verda esant 69 °C). Pakeitus slėgį iki tam tikros ribos, prieinamas [[trigubas taškas]], kuriame trys agregatinės būsenos (kietas kūnas, skystis, garai) yra termodinaminėje pusiausvyroje.
 
Didinant slėgį, virimo temperatūra didėja iki tam tikros ribos, vadinamos kritiniu tašku.
 
===Virimas===
Virimo metu [[Kinetinė energija|kinetinė]] molekulių energija viršija tarpmolekulinius ryšius, buvusius skystyje. Jei medžiagai toliau suteikiamas [[šilumos kiekis]], tai jos temperatūra virimo metu nedidėja - energija panaudojama išlaisvinti molekules (garavimui). Kai visos skysčio molekulės virsta garais, garų temperatūra pradeda didėti.
 
[[category:Fizikiniai dydžiai]]
106 625

pakeitimai