Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Rzeczpospolita_1922.png|thumb|Vidurio ir rytų Europa, sudarius Rygos sutartį]]
'''Rygos taika''', dar vadinama '''Rygos sutartimi''' ({{Pl|Traktat Ryski}}) – 1921 m. kovo 18 d. [[Ryga|Rygoje]] [[Antroji Lenkijos Respublika|Lenkijos]], [[Rusijos TFSR|Sovietų Rusijos]] (taip pat veikiančios [[Baltarusijos TSR|Sovietų Baltarusijos]] vardu) ir [[Ukrainos TSR|Sovietų Ukrainos]] pasirašytas taikos susitarimas. Sutartis užbaigė [[Lenkijos-sovietų karas|Lenkijos ir Sovietų Sąjungos karą]], padalijo ginčijamas teritorijas [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ir [[Ukraina|Ukrainoje]]. Sutartimi nustatytos sovietų ir lenkų sienos išliko iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]]. Vėliau jos perbraižytos per [[Jaltos konferencija|Jaltos konferenciją]] ir [[Potsdamo konferencija|Potsdamo konferenciją]].
Sąjungininkų valstybės iš pradžių nenorėjo pripažinti sutarties, kuri buvo sudaryta joms nedalyvaujant. Pokario konferencijose manyta, jog Lenkijos ir Rusijos siena turinti eiti [[Kerzono linija|Kerzono linija]], o Lenkijos teritorijos riba, nustatyta sutartyje, buvo apie 250 km į rytus nuo jos. Vis dėlto, Prancūzijos parama Lenkijai lėmė tai, kad 1923 m. kovo mėn. šią sieną pripažino [[Prancūzija]], [[Jungtinė Karalystė]], [[Italija]] ir [[Japonija]], o balandį – [[JAV]].
Lenkijoje Rygos taika nuo pat pradžių buvo kritikuojama. Sutartis laikyta trumparegiška, teigta, kad dauguma Lenkijos pergalių per Lenkijos ir Sovietų Sąjungos karą liko neišnaudotos taikos derybų metu. [[Juzefas Pilsudskis]] Rygos derybose dalyvavo tik stebėtojo teisėmis ir pavadino sudarytą sutartį „bailia“. Pilsudskis manė, kad susitarimas yra trumparegiškas politinis sprendimas, Lenkijai apleidžiant sąjungininkus Ukrainoje. 1921 m. gegužės 15 d. jis atsiprašė Ukrainos karių per vizitą internavimo stovykloje [[Kališas|Kališe]]. Sutartis iš dalies prisidėjo prie jo plano sukurti Lenkijos vadovaujamą [[Rytų Europa|Rytų Europos]] „[[Tarpjūris|Intermariumo“]] federaciją žlugimo, nes kai kurios federacijos teritorijos dalys buvo perduotos sovietams.
Sovietų vadovo Lenino sutartis taip pat netenkino, nes privertė atsisakyti planų išplėsti sovietinę revoliuciją į vakarus.
Baltarusijos ir Ukrainos nepriklausomybės judėjimai šią sutartį vertino kaip nesėkmę. Keturi milijonai ukrainiečių ir daugiau nei milijonas baltarusių gyveno Lenkijai priklausančiose teritorijose. Remiantis vienu skaičiavimu, tik 15 % rytų Lenkijos gyventojų buvo lenkų tautybės. Naujoji sutartis pažeidė Lenkijos karinio aljanso su [[Ukrainos Liaudies Respublika]], vadovaujama [[Simonas Petliūra|Simono Petliūros]], sąlygas ([[Varšuvos sutartis]]), kurios draudė sudaryti vienašališką taiką. Tai pablogino Lenkijos ir ukrainiečių (palaikiusių Petliūrą) santykius. Ukrainiečiai manė, kad Lenkija išdavė sąjungininkę Ukrainą. Tuo vėliau pasinaudojo Ukrainos nacionalistų organizacija, tai prisidėjo prie didėjančios įtampos ir lenkų žudynių ketvirtame ir penktajame dešimtmetyje. Iki 1921 m. pabaigos dauguma Lenkijos sąjungininkų Ukrainoje, Baltarusijoje ir [[Baltagvardiečiai|Rusijos]] baltųjų pajėgų buvo sunaikintos sovietų pajėgų arba kirto sieną į Lenkiją ir nusiginklavo.
Pasak baltarusių istoriko [[Andrius Savčenko|Andriaus Savčenko]], naujoji rytinė Lenkijos siena buvo „kariniu požiūriu nesaugi ir ekonomiškai neperspektyvi“. Taip pat ji kėlė etninius neramumus, nes susidariusios mažumos Lenkijoje buvo per didelės, kad jas būtų galima ignoruoti ar nutautinti, ir per mažos, kad gautų norimą autonomiją.
'''[[Rygos taikos sutartis (1921 m.)|Daugiau…]]'''
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
| |||