Vokietija: Skirtumas tarp puslapio versijų

148 pridėti baitai ,  prieš 3 mėnesius
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
[[Vaizdas:Deutschland1871-1991.png|miniatiūra|230px|Vokietijos teritoriniai pasikeitimai 1919-1945 m.]]
 
[[Trečiasis Reichas]] buvo [[1933]]–[[1945]] m. egzistavusios hitlerinės Vokietijos neoficialus pavadinimas. [[Lenkija]]i nesutikus patenkinti A. Hitlerio ultimatumo, [[1939]] m. [[rugsėjo 1]] d. [[vermachtas]] [[Įsiveržimas į Lenkiją|įžengė į Lenkijos teritoriją]]. Neilgai trukus – 1939 m. [[rugsėjo 3]] d. karą Vokietijai paskelbė [[Jungtinė Karalystė]] bei [[Prancūzija]]. Taip prasidėjo [[Antrasis pasaulinis karas]]. 1945 m. [[gegužės 8]] d. pralaiminčios Vokietijos kariniai vadai pasirašė [[Vokietijos kapituliacijos aktas|besąlyginės kapituliacijos aktą]].
 
=== Vokietijos padalinimas ir suvienijimas ===
[[Vaizdas:Berlinermauer.jpg|miniatiūra|kairėje|[[Berlyno siena]] (1986 m.)]]
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo Pasaulinio karo]] Vokietija, buvo padalinta į [[Sąjungininkų okupuota Vokietija|keturias okupacines zonas]]. [[1949]] m. buvo sukurtos dvi Vokietijos. [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietiją]] sudarė Jungtinės Karalystės, [[JAV]] ir [[Prancūzija|Prancūzijos]] okupacinės zonos, o [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietiją]] – [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] okupacinė zona. [[Vakarų Vokietija]] per pirmojo bundeskanclerio [[Konradas Adenaueris|Konrado Adenauerio]] valdymo laikotarpį ([[1949]]–[[1963]] m.) iš esmės tapo nepriklausoma ir ekonomiškai stipria valstybe, kuriai [[1954]] m. buvo leista įstoti į [[NATO]], o [[1956]] m. atkurti savo kariuomenę, dalyvauti Vakarų Europos ekonomikos integraciniuose procesuose. [[Rytų Vokietija]] buvo satelitinė SSRS valstybė, nuo [[1955]] m. priklausiusi vadinamajai [[Varšuvos paktas|Varšuvos pakto organizacijai]]. [[1961]] m. [[rugpjūčio 13]] d. buvo pastatyta [[Berlyno siena]], kuri buvo nugriauta [[1989]] m. [[lapkričio 9]] d. Vokietija su dabartinėmis sienomis buvo [[Vokietijos susivienijimas (1990)|suvienyta]] [[1990]] m. [[spalio 3]] d., [[Europa|Europoje]] žlugus komunizmo sistemai.
 
=== Dabartinė Vokietija ===
 
[[1991]] m. birželio 20 d. buvo nuspręsta perkelti parlamentą ir vyriausybę iš tuometinės sostinės [[Bona|Bonos]] į [[Berlynas|Berlyną]]. Visgi Bona neprarado visiškai sostinės statuso, joje liko daug ministerijų atstovybių ir miestas vis tiek dar atlieka kai kurias sostinės funkcijas. Naująją parlamento būstinę nuspręsta išrinkti [[Reichstagas (pastatas)|Reichstago pastatą]], kuris buvo iš pagrindų modernizuotas. Pirmasis vyriausybės posėdis jame įvyko [[1999]] m. balandžio 19 d. Nuo [[1999]] m. valstybė yra [[eurasEuro zona|euro]] zonos]] narė.
[[Vaizdas:Polizei fängt Flüchtlinge ab.jpg|miniatiūra||Policijos kontrolė [[Miunchenas|Miunchene]] 2015 m. rugsėjo mėnesį.]]
Pirmą kartą, po [[2PK|Antrojo Pasaulinio karo]], Vokietija į ginkluotą konfliktą, įsikišo [[1999]] m. Tai buvo [[Kosovo karas]]. Tai pažymėjo užsienio politikos kaitą šalyje. Po [[Rugsėjo 11 d. teroristiniai išpuoliai|Rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių]] Vokietijos kancleris [[Gerhardas Šrioderis]] užtikrino [[JAV]] „visišką paramą“<ref>Günther Heydemann: ''Zwischen Konsens, Krise und Konflikt. Der 11. September 2001 und seine Auswirkungen auf die deutsch-amerikanischen Beziehungen.'' In: Klaus Hildebrand, Udo Wengst, Andreas Wirsching (Hrsg.): ''Geschichtswissenschaft und Zeiterkenntnis. Von der Aufklärung bis zur Gegenwart. Festschrift für Horst Möller.'' Oldenbourg, München 2008, S. 437–452, hier [http://books.google.de/books?id=wzPjVY0VqRoC&pg=PA439 S. 439]. Abgerufen am 7. Januar 2013.</ref>. Vokietija palaikė JAV operacijoje [[Tvirta taika]] ir [[Afganistano karas (nuo 20012001–2021)|Afganistano kare]], bet neįsitraukė į [[Irako karas|Irako karą]] 2003 m.
 
[[Euro zonos skolų krizė]], [[2013]] m. įsiplieskęs [[Tarptautinis šnipinėjimo skandalas]], [[Karas prieš terorą]] ir nuo 2015 m. įsiplieskusi [[Pabėgėlių krizė Europoje]] yra pagrindinės Vokietijos vidaus ir užsienio politikos temos pastaraisiais metais. Dabartinės valdančiosios koalicijos tvarkymasis su šiomis krizėmis yra vertinamas gana kritiškai. [[2015]] m. lapkričio mėnesį rengtoje apklausoje 57 % apklaustųjų nepatenkinamai vertino vyriausybės darbą<ref>[http://de.statista.com/statistik/daten/studie/2953/umfrage/zufriedenheit-mit-der-arbeit-der-bundesregierung/ ''Wie zufrieden sind Sie mit der Arbeit der Bundesregierung?''], Statista-Befragung, abgerufen am 30. November 2015.</ref>.
496

pakeitimai