Veliona: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kabučių taisymas
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis brūkšnių taisymas
Eilutė 13:
Veliones vardo šaknis „vėl“, turinti vėlės prasmę, yra bendra daugelio Europos tautų kalboms: latvių „Vels“ laikomas lyg ir mirusiųjų dievybe, senovės anglų kalbos žodis „Wael“ reiškė mūšio lauke likusį lavoną, šiaurės germanų „Wallr“ reiškė mirusį karo lauke, germanų mirusiųjų šalis buvo vadinama Walhala, o senovės hetitų žodis „vvellu“ pirmine prasme reiškė vėlių buvimo vietą, prilygintą ganyklai, pievai.
 
Velionos, kaip ir vėlės, pavadinimas tapatus su velione, arba velioniu, vėlesniu velniu. Estams, suomiams, norvegams taip pat buvo žinomos būtybės - merginos be pečių, kurios per audrą slėpdavosi, kad jų nenutrenktų Perkūnas.
 
===Legendos===