Žemaitijos nacionalinis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žyma: Atmesta |
S Atmestas 31.172.224.115 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (InternetArchiveBot keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 32:
[[Vaizdas:Zkalvarija1.jpg|thumb|left|Žemaičių Kalvarija]]
[[Vaizdas:Žemaičių Kalvarijos bažnyčia mišios, 2006.jpg|thumb|left|Tikinčiųjų procesija eina Kalvarijos Kalnus. 2006 m.]]
Žemaitijos parko kalvotą [[reljefas|reljefą]] suformavo tirpstantis [[ledynas]] maždaug prieš 12 000 metų. Susidariusios kalvos yra palyginti aukštos, apie 150–190 metrų. [[ežeras|Ežerai]] užima daugiau kaip 7 proc. parko teritorijos, čia telkšo didžiausias [[Žemaitija|Žemaitijoje]] [[Platelių ežeras]], kurio reginys neatsiejamas be [[Platelių ežero salos|Platelių ežero salų]]. Be jo yra dar 25 mažesni ežerai.
Parke miškai užima apie 45 proc. visos teritorijos. Mokslui ypač vertingi miškingi Plokštinės ir Rukundžių pelkynai, Platelių ežero, Laumalenkos ir Šilinės hidrografiniai kompleksai, Gardų [[ozas]], Babrungo ir Mergupio upių slėniai, Paburgės, Siberijos, Pakastuvos, Užpelkių, Ertenio ir Paparčių pelkės, savitos ir įdomios Paplatelės, Šeirės ir Pailgio miškų bei Juodupio pelkėtų pievų [[ekosistema|ekosistemos]], retieji augalai ir gyvūnai. Platelių ežere veisiasi retos [[lašiša|lašišinės]] žuvys – [[seliava|seliavos]] ir Platelių [[sykas]].
| |||