Vedų civilizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kabučių taisymas
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis brūkšnių taisymas
Eilutė 1:
{{Pietų Azijos istorija}}
 
'''Vedų civilizacija''' - kultūra, susiformavusi II tūkst. pr. m. e. šiaurinėje [[Indijos subkontinentas|Indijos subkontinento]] dalyje. Jos pagrindą sudarė [[klajokliai]] [[arijai]], atkeliavę į regioną iš [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] po [[Indo slėnio civilizacija|Indo slėnio civilizacijos]] žlugimo. Svarbiausias kultūros paminklas ir bene vienintelis šaltinis šios kultūros tyrimams yra [[Vedos|Vedų korpusas]].
 
==Arijų atėjimas į Indiją==
Anot šiuolaikinėje [[indologija|indologijoje]] vyraujančios (nors ir ginčytinos) [[hipotezė]]s, nuo 2000 ar 1500 m. pr. m. e. iš Vidurio Azijos į Šiaurės Vakarų [[Indostanas|Indostaną]] ėmė keltis karingi stepių klajokliai - vad. „arijai“, arba [[indoarijai]] (indologai „postmodernistai“ pabrėžia, kad tariamas sen. indoarijų savivardis ''arjas'' [[Vedos]]e vartojamas vien kaip [[socionimas]], o „arjų kalba“ pradedama minėti tik paravediniuose tekstuose). Anksčiau istorikai indoarijų atsikėlimą į Indostaną vadino ''invazija'' ir laikė tai [[Harapos kultūra|Harapos kultūros]] miestų žlugimo priežastimi. Tačiau dabar žinoma, kad [[indoiranėnai|indoiranėnų]] [[kolonizacija]] prasidėjo senajai civilizacijai jau sužlugus ir nebuvo tokia staigi kaip manyta anksčiau. Dauguma indologų mano, kad [[indoeuropiečiai|indoeuropietišką]] „indoiranėnų“ kalbą ir Vedų kultūrą į Šiaurės Indostaną atnešė būtent „klajokliai arijai“. Greičiausiai jie išžudė, išstūmė ir iš dalies asimiliavo hipotetinius [[protodravidai|protodravidus]] bei [[protomundai|protomundus]], o apie I tūkstm. pr. m. e. pabaigą pasiekę [[Ganga|Gangos]] vidurupio sritį, netrukus čia sukūrė naują - indoarišką civilizaciją
 
==Vedų ir epų gimimas==
Vad. vedinio laikotarpio indoarijų istoriją bei pasaulėžiūrą atspindi [[Vedos]] ir dvi sen. indoarijų epinės poemos - [[Ramajana]] bei [[Mahabharata]]. Anot [[Max Mueller|Maxo Muellerio]] XIX a. pab. iškeltos hipotezės, keturios pirminės Vedos buvo surašytos ne anksčiau kaip 1200–300 m. pr. m. e., tačiau vad. astrometrinis vedinių ir net „paravedinių“ tekstų datavimas rodo, kad dauguma jų buvę sukurti ir užrašyti jau VII-III tūkstm. pr. m. e.; kitaip sakant, iš įvairių Vedų raštuose fiksuotų [[lygiadienis|lygiadienių]] ir [[saulėgrįža|saulėgrįžų]] taškų pozicijų matyti, kad [[Rigveda]] (ji sudaryta daugiausia iš VII–III tūkstm. pr. m. e. atsiradusių tekstų), [[Jadžurveda]], [[Samaveda]] ir [[Atharvaveda]] daugmaž dabartinę savo apimtį įgijo jau IV tūkstm. pr. m. e. pab. (Atharvaveda galutinai susiformavo ~2400 m. pr. m. e.), o ankstyvosios [[brahmanai|brahmanos]], dauguma [[aranjakai|aranjakų]] ir, (jei teisūs kalbininkai, [[upanišados|upanišadų]] kalbą laikantys archaiškesne už aranjakų kalbą) ankstyviausios upanišados – iki III tūkstm. pr. m. e. pab. Kaip tik todėl vis daugiau „postmoderniųjų“ (taikančių daugiadisciplinį mokslinio tyrimo metodą) tyrinėtojų ''Vedų civilizaciją'' datuoja VII-IV tūkstm. pr. m. e. bei tapatina su Protoharapiškąja archeologine kultūra, o iš jos išaugusios Harapos kultūros liekanas laiko tik ''paravedinės civilizacijos'' palaikais.
Su „nomadiškąja“ indoarijų ir „dravidiškąja“ Harapos kultūros kilmės versijomis nedera, pasak indologų „postmodernistų“, ir pačių Vedų tekstų (įskaitant pačius archaiškiausius) turinys, liudijantis iš esmės urbanistišką bei marinistišką Vedų kultūros pobūdį.
Eilutė 15:
 
==Indoarijų religija==
Būdingiausias sen. indoarijų religijos – vad. [[induizmas|vedizmo]] - bruožas buvo dviejų daugeliu skirtingų vardų vadintų dievybių - [[Varuna|Varunos]] ir [[Indra|Indros]] (vėlesnių [[Višnu]] ir [[Šiva|Šivos]] atitikmenų) garbinimas), o svarbiausias sen. indoarijų visuomeninės sanklodos bruožas - vad. [[varnos|varnų]] arba [[luomas|luomų]] (nepainioti su [[kasta|kastomis]]) sistema (''varnašramadharma''), t.y. indoarijų visuomenės pasidalijimas į keturis luomus (dvasininkų, administratorių, verslininkų ir darbininkų,- povediniu laikotarpiu šie luomai suskilo į daugybę smulkių profesinių grupių – vad. kastų arba ''džati'').
 
==Alternatyvios religinės-filosofinės sistemos==