Vičiūnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{otheruses}}
 
{{Ltgyv
|pavad = Vičiūnai
eilutė 6 ⟶ 5:
|plotis = 200px
|fotoinfo = Kryžius Elnių ir Stirnų g. sankirtoje
|herb =
|žeml =
|PL=54|PM=53|PS=00|IL=23|IM=58|IS=30
|sav = Kauno miestas
eilutė 24 ⟶ 21:
Anot kraštotyrininko, šalia pirmosios gyvenvietės valstybiniai valstiečiai įkūrę antrąją gyvenvietę. Joje Panemunės savininkai Simonas Sirutis, vėliau Karolis Prozoras įrengę vasaros stovyklą, kurioje jauni kariai, vadinami ''vyčiais'', buvo mokomi kariauti. Prie šios stovyklos pastatyta keletas pastatų. Matyt, nuo vytinių prieplaukos ar vyčių stovyklos ir kilo Vičūnų gyvenvietės pavadinimas.
 
Istoriniuose dokumentuose Vičiūnai pirmą kartą paminėti [[1787]] m. Panemunės dvaro ir miestelio savininko Juozapo Prozoro dovanojimo akte. [[1827]] m. visuotinio [[Lenkijos karalystė]]s gyventojų bei gyvenviečių surašymo duomenimis, gyvenvietę išties sudarė du kaimai – privatus ir valstybinis. Privačiame buvo 5 sodybos ir 36 gyventojai, valstybiniame – 4 sodybos ir 50 gyventojų. Pagal [[1847]] m. [[Augustavo gubernija|Augustavo gubernijos]] dvarų ir kaimų sąrašą privatus kaimas buvo [[Panemunės valsčius (Kaunas)|Panemunės valsčiuje]] ir priklausė [[Panemunės dvaras|Panemunės dvarui]], valstybinis kaimas – [[Pažaislio valsčius|Pažaislio valsčiuje]] ir priklausė [[Pažaislio dvaras|Pažaislio dvaro]] [[palivarkas|palivarkui]].
 
Iki [[XIX a.]] antros pusės vidurio žymiai išaugo privatūs Vičiūnai. [[1878]] m. juose buvo 56 sodybos ir 127 gyventojai, valstybiniuose – tik 6 sodybos ir 58 gyventojai. Statant [[Kauno tvirtovė|Kauno tvirtovę]], į pietus nuo tuometinio Vičiūnų kaimo pastatyta VI baterija (iki [[1889]] m.), į ją nutiestas karinis kelias – dabartinis Baterijos plentas. Išlikusi paskutiniojo Kauno tvirtovės komendanto generolo Vladimiro Grigorjevo medinė vila (Stirnų g. 6).
eilutė 40 ⟶ 37:
{{adme}}
 
==Galerija==
<gallery>
Vaizdas:Gen. Grigorjevo vila.JPG|Tvirtovės komendanto gen. V. Grigorjevo vila
eilutė 50 ⟶ 48:
== Literatūra ==
* Eugenijus Rūkas. Kauno priemiesčiai: praeitis ir problemos. Vičiūnai ir J. Basanavičiaus šilas // [[Kauno diena]]. 1996 m. [[balandžio 13]] d., p. 22
 
== Nuorodos ==
* {{MLTE|3|730||Vičiūnai}}