|
[[Vaizdas:J. Masiulio knygynas PanevėžyjeEthiopian_Bee-eater_(cropped).jpg|thumb|Juozo[[Etiopinis bitininkas]] Masiulio(''Merops knygynaslafresnayii'')]]
'''Tikrieji bitininkai''' (''Merops'') – [[Žalvarniniai paukščiai|žalvarninių paukščių]] (''Coraciiformes'') būrio, [[Bitininkiniai|bitininkinių]] (''Coraciidae'') šeimos paukščių [[Gentis (biologija)|gentis]]. Nedideli, nuo 15 iki 35 cm kūno ilgio, ryškių plunksnų, spalvingi, ilgoku ir nestipriai lenktu snapu paukščiai.
'''Juozo Masiulio knygynas''' – nuo [[1905]] m. veikianti knygų parduotuvė [[Panevėžys|Panevėžyje]], Respublikos g. 21, seniausias lietuviškas knygynas Lietuvoje. Įkurtas knygnešio [[Juozas Masiulis|Juozo Masiulio]], sovietmečiu nacionalizuotas, 1992 m. grąžintas įkūrėjo palikuonims. Knygyno pastatas 2011 m. kaip architektūrinis ir istorinis objektas įtrauktas į [[Kultūros vertybių registras|Lietuvos kultūros vertybių registrą]].
Tikrieji bitininkai paplitę [[Atogrąžos|atogrąžų]] ir [[Subtropikai|subtropikų]] [[Klimatas|klimato]] zonose, tik europinio bitininko arealas prasiplėtęs į [[Vidutinių platumų klimatas|vidutinių platumų klimato]] zoną. Dauguma rūšių paplitusios [[Afrika|Afrikoje]], mažesnė dalis [[Azija|Azijoje]]. [[Europa|Europos]] žemyne gyvena dvi rūšys – europiniai bitininkai (''Merops apiaster''), kurie taip pat paplitę Afrikoje ir Azijoje, ir [[Mėlynskruostis bitininkas|mėlynskruosčiai bitininkai]], kurie apart plataus paplitimo Afrikoje ir pietvakarių Azijoje, Europos žemyne aptinkami tik nedidelėje teritorijoje į šiaurės vakarus nuo [[Kaspijos jūra|Kaspijos ežero]] pakrančių. [[Australija (žemynas)|Australijos]] žemyne gyvena viena – [[Vaivorykštinis bitininkas|vaivorykštinių bitininkų]] (''Merops ornatus'') rūšis, kuri yra išplitusi ir į keletą [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]] salų.
1888 m. iš [[Šeduvos valsčius|Šeduvos valsčiaus]] [[Prastavoniai|Prastavonių]] kaimo į Panevėžį atvykęs J. Masiulis pradėjo kurti savo verslą ir slapta prekiavo draudžiama lietuviška spauda bei aprūpindavo knygomis smulkiuosius prekiautojus. Panaikinus [[Spaudos draudimas|lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą]], 1905 m. tuometinėje Bajorų gatvėje (dabar Respublikos) atidarė knygyną „Juozo Masiulio knygynas, galanterijos ir rašomųjų daiktų sankrova“ ir ėmė prekiauti legaliai. Tai buvo pirmasis lietuviškas knygynas mieste. Knygyno patalpas iš pradžių nuomojo, vėliau kartu su žmona Juozapota įsigijo. Prekiauta knygomis, maldaknygėmis, smulkiais religinio kulto daiktais, įvairiomis plataus vartojimo prekėmis. 1912 m. knygynas turėjo per 1000 pavadinimų įvairių spaudinių lietuvių ir kitomis kalbomis, palaikė ryšius su kitais Lietuvos knygynais. Žmonės pirko noriai, verslas sekėsi neblogai.
[[Lietuva|Lietuvoje]] aptinkama tik viena rūšis, [[Europinis bitininkas]] (''Merops apiaster''). Į Lietuvą užklysta nereguliariai, paprastai šiltuoju metų laiku ir retkarčiais atsitiktinės poros peri.
Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] Masiulių šeima pasitraukė į [[Smolenskas|Smolenską]]. Knygyno veikla atnaujinta Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir Masiuliams grįžus į Panevėžį. Užmegzti ryšiai su [[Latvija|Latvijos]], [[Vokietija|Vokietijos]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] knygynais, augo darbuotojų skaičius. Tarpukariu knygyne dirbo 8 darbuotojai, kurie gaudavo 100 [[Litas|litų]] atlyginimą, buvo maitinami šeimininko lėšomis ir gyveno knygyno antrame aukšte. Knygynas dirbdavo be pietų pertraukos, ypač didelė prekyba būdavo švenčių dienomis. 1932 m. knygyne pradėjo dirbti ir mokslus baigusi Masiulių duktė Ona Masiulytė.
Tikrieji bitininkai minta vidutinio dydžio ir stambiais įvairiais [[vabzdžiai|vabzdžiais]]. Priklausomai nuo geografinio regiono ir rūšies, skiriasi jų gaudomų vabzdžių įvairovė, bet daugelio šios paukščių genties rūšių mėgstamiausi yra [[Plėviasparniai|plėviasparnių]] (''Hymenoptera'') būrio vabzdžiai, ypač [[bitės]], taip pat [[kamanės]], [[vapsvos]], [[širšės]]. Pavyzdžiui, [[Ispanijoje|Ispanijoje]] po atliktų stebėjimų išaiškėjo, kad [[Naminė bitė|naminės bitės]] (''Apis mellifera'') sudaro didžiausią europinių bitininkų mitybos dalį – 69,4–82 %.
1940 m. Lietuvą okupavus [[TSRS|Sovietų Sąjungai]], knygynas nacionalizuotas, tačiau veikti nenustojo, išskyrus dvejus metus per [[Trečiasis Reichas|vokiečių okupaciją]]. Masiulių šeima pasitraukė į Vakarus. 1945 m. knygynas dar kartą sovietų valdžios nacionalizuotas, sovietmečiu veikė kaip valstybinis „Panevėžio centrinis knygynas”. Po karo knygyno vedėja paskirta Valerija Paulavičiūtė – viena iš tarpukariu pas J. Masiulį dirbusių darbuotojų, o nuo 1978 m. knygynui vadovavo Apolonija Skaržauskienė. Pasak J. Masiulio anūkės [[Karolina Masiulytė-Paliulienė|Karolinos Masiulytės-Paliulienės]], abi vedėjos gerbė J. Masiulio atminimą ir išlaikė prieškarinio knygyno tradicijas bei tęstinumą. Pasakojama, kad V. Paulavičiūtė apsiėmusi knygyne neprekiauti ateizmo ir komunizmo literatūra; užsakydavusi tokios literatūros net daugiau, nei reikia, iš savo algos ją visą nupirkdavusi ir veždavusi į makulatūros supirkimo punktą. O jei kam tokios literatūros prireikdavo, sakydavusi, kad išpirkta.
Taip pat minta ir šių būrių įvairiomis vabzdžių rūšimis: [[žirgeliai]]s (''Odonata''), [[drugiai]]s (''Lepidoptera'') ir jų [[Vikšras|vikšrais]], [[tiesiasparniai]]s (''Orthoptera''), [[Ankstyvės|ankstyvėmis]] (''Plecoptera''), [[lašalai]]s (''Ephemeroptera''), [[vabalai]]s (''Coleoptera''), [[termitai]]s (''Isoptera'').
1992 m. knygynas grąžintas Masiulių šeimai, 1993 m. renovuotas, pertvarkytas. Buvęs sandėlis paverstas antra prekybos sale, pakeista įėjimo vieta. Interjerą bandyta atkurti pagal senąsias tradicijas; knygyno istoriją primena ant ąžuolinių lentų gulintys senieji knygyno daiktai, pakabintos nuotraukos, plakatai, knygyno įsteigėjo J. Masiulio portretas. J. Masiulio vardo knygynai įsteigti ir [[Vilnius|Vilniuje]] bei [[Kaunas|Kaune]].
'''[[JuozoTikrieji Masiulio knygynasbitininkai|Daugiau…]]'''
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
|
