|
'''Kūlgrinda''' (žemaitiškai „kūlis“ – akmuo) – [[pelkė]]je suskandinti akmenys ir rąstai, kuriais lyg tiltu keliaudavo senovės lietuviai, gelbėdamiesi nuo užpuolikų, kurie šių takų nežinojo, kadangi takai buvo po vandeniu. Kūlgrindos vieta būdavo laikoma paslaptyje, todėl už jos išdavimą labai griežtai bausdavo.
{{ist-stub}}
Apeigų folkloro grupė Kūlgrinda susikūrė 1990 metais, Lietuvos Atgimimo metu. Įkūrėjai - Jonas ir Inija Trinkūnai vadovauja grupei iki šiol. Jonas Trinkūnas už lietuvių tradicinės kultūros puoselėjimą 1997 metais buvo apdovanotas Lietuvos valstybine J. Basanavičiaus premija. Sovietmečiu jis buvo vienas iš pagrindinių Ramuvos kultūrinio judėjimo dalyvių, ir Vilniaus Universiteto Ramuvos įkūrėjų. Jis yra knygos “Baltų tikėjimas”, Vilnius, 2000, autorius, knygos “Of Gods and Holidays, The Baltic heritage”, Vilnius, 1999, autorius ir sudarytojas, dirba Socialinių tyrimų institute, yra Etninės kultūros globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo narys. Yra vadovavęs įvairiems ansambliams - Žiūrų kaimo ansambliui (kuris neseniai atšventė savo 30-metį), Sadaujos ansambliui, Vilniaus Dailes Instituto ansambliui, ir kt..
[[Kategorija:Istorija]]
Kūlgrindoje skamba jauni balsai. Ansamblio dalyviai, 17-25 metų vaikinai ir merginos, pasipuošę pagal 10-12 amžių archeologinius radinius rekonstruotais drabužiais. Aprangai būdinga daug žalvario papuošalų, tradiciniais raštais nuaustų juostų.
Kūlgrinda pagal baltų papročius atlieka jungtuvių, krikštynų ir kitas šeimos bei kalendorinių švenčių apeigas. Apeigos vyksta Vilniuje prie Gedimino kapo kalno aukuro, Verkių parke prie Lizdeikos aukuro, Kernavėje, kituose piliakalniuose ar alkakalniuose, šventvietėse, gamtoje ir patalpose. Kūlgrinda kviečiama į valstybines ceremonijas, Vilniaus ir kitų miestų renginius. Kūlgrindos specializacija - apeigos ir ritualai. Grupė yra dalyvavusi ir valstybinėse iškilmėse. Pažymėtinas grupės dalyvavimas 1993 metų Prezidento vėliavos pašventinimo ceremonijoje.
[[be:Кулгрында]]
Kūlgrindos apeigų folkloro grupė parinkdama repertuara, orientuojasi į seniausią muzikinį sluoksnį, siekiantį ankstyvuosius viduramžius ir senosios Europos laikus. Repertuare dominuoja sutartines - dainuojamos, šokamos ir grojamos, skamba kanklės, būgnas, skudučiai ir smuikas.
Kūlgrinda atlieka Ugnies apeigas - gerbiama ugnis, giedama, šokama, ir t.t.. Ugnies apeigomis pradedami svarbūs renginiai, šventės, festivaliai, šventinamos vėliavos. Ugnies apeigos parodytos Vikingų ir archeologijos festivaliuose Lenkijoje, Vokietijoje, Arcana Europa festivalyje Ispanijoje, Gyvosios archeologijos dienose Kernavėje, Trakuose, Palūšėje. 2001 metais Ugnies apeigomis atidarytas Lietuvos Sąjūdžio 10 metų minėjimas. Ugnies apeigomis taip pat pradedamas Vilniaus miesto festivalis "Skamba skamba kankliai" bei kiti renginiai. Naujausia Kūlgrindos programa Perkūno Giesmės - 2001 metais parodyta Mėnesio Juodaragio festivalyje Sudeikiuose.
Kūlgrindos požiūris į folklora modernus ir progresyvus - tęsiant senąsias tradicijas, pritaikyti jas šiuolaikiniam gyvenimui. Su originaliu skambesiu ir jaunatvišku entuziazmu, ansamblis folklorą sugeba pristatyti visai nefolklorinei auditorijai, tuo pačiu išlaikydami liaudies dainos autentiškumą. Neskaitant tradicinių kalendorinių bei šeimos švenčių, Kūlgrinda taip pat dalyvauja neo-folko, roko, avangardo koncertuose, jiems suteikia lietuviškumo dvasios, autentiško folkloro skambesiu pasiekia ir sužavi daug žmonių.
http://www.romuva.lt/kulgrinda/
|
