21:52, 9 birželio 2006 versija taisyti Lot-bot-as (aptarimas \| indėlis) Botai 174 866 keitimai S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas ← Prieš tai darytas keitimas		21:22, 4 balandžio 2007 versija taisyti anuliuoti Lang-Bot-as (aptarimas \| indėlis) 106 625 keitimai S Automatinis brūkšnių taisymas Kitas pakeitimas →
Eilutė 3: == Istorija == Organizacijos iniciatoriai buvo 1888 m. [[Varšuva\|Varšuvoje]] įsteigtos draugijos „''Lietuva''“ nariai: [[Vincas Kudirka]], [[Jonas Gaidamavičius]], [[Jonas Adomaitis]] -– Šernas, [[Juozas Kaukas]], [[Justinas Staugaitis]] ir kt. Iš viso draugijoje buvo 22 nariai, tarp jų 12 studentų. Draugijos įstatuose vienas tikslų buvo platinti apšvietą, leidžiant knygas ir laikraščius. Tam tikslui buvo įsteigta ''Varpininkų leidykla'', kuri ėmėsi leisti mėnesinį žurnalą [[Varpas (laikraštis)\|„Varpas“]], skirtą daugiausia inteligentams, mėnesinį laikraštį [[Ūkininkas (laikraštis)\|„Ūkininkas“]], skirtą valstiečiams ir [[1901]]-[[1903]] m. informacinį, nepolitinį laikraštį „[[Naujienos]]“. === Struktūra === Eilutė 29: Didelis varpininkų nuopelnas lietuvių [[Literatūra\|literatūrinei]] kalbai, kurią, galima sakyti, teko iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes, įvedant naujų terminų, normuojant gramatiką. Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo artimas V. Kudirkos draugas, vienas aktyviausiųjų laikraščio bendradarbių kalbos klausimais – [[Jonas Jablonskis]]. Ir dabartinės lietuvių literatūros ne vieną užuomazgą galima atsekti „Varpe“. „Varpo“ leidyklos užsienyje gaminami ir slapta į Lietuvą gabenami spaudiniai ypatingai prisidėjo prie lietuviškosios spaudos laisvės grąžinimo, tai paliudijo net patys aukštieji caro pareigūnai. Vilniaus generalgubernatorius [[Piotras Sviatopolkas - Mirskis]] savo konfidencialiame rašte caro ministrams konstatavo, kad dabar valdžia neturi jokios galimybės kovoti su gabenamais iš užsienio spaudiniais. Privalome legalizuoti lotyniškai -– lietuviškas raides, nes antraip jokia jėga neįstengs sulaikyti vis didesnio platinimosi lietuviškų knygų. Pagaliau [[1904]] m. laisvė spausdinti lietuviškomis raidėmis buvo grąžinta. Bet „Varpas“ nepareiškė už tai dėkingumo Rusijos valdžiai, o tik pabrėžė tai kaip laimėtos pergalės faktą, ir kvietė tautiečius tęsti toliau kovą dėl politinės laisvės, nes tik rusų vadžios pašalinimas iš Lietuvos gali atnešti tikrą spaudos ir žodžio laisvę. Spauda yra tik priemonė, per kurią gali reikštis sąmoninga ir organizuota tautinė mintis. (Varpas. 1904 m., Nr.).

Varpininkai: Skirtumas tarp puslapio versijų