'''Dalmatų kalba''' (savivardis: ''veklisúṅ'', ''vetrún diskaurs'') – [[mirusi kalba]], priklausanti [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų [[Romanų kalbos|romanų grupei]]. Šia kalba šnekėjo [[Dalmatija|Dalmatijos]] gyventojai. Dalmatų kalbos arealas palaipsniui mažėjo, nes dalmatai perėjo prie [[Italų kalba|italų]] ir [[Kroatų kalba|kroatų]] kalbų. Paskutiniaisiais savo gyvavimo laikotarpiais (XV–XIX a.) dalmatų kalba buvo susiskaidžiusi į ne vieną izoliuotą ir dėl to labai vieną nuo kitos besiskiriančią [[Tarmė|tarmę]], šios tarmės buvo išlikusios kai kuriose [[Adrijos jūra|AndrijosAdrijos jūros]] salose ir pakrantėse, jos patyrė [[Venetų kalba|venetų]] ir [[Kroatų kalba|kroatų]] kalbų įtaką. [[Krkas (sala)|Krko]] saloje dalmatų kalba išliko iki [[1898]] m. [[birželio 10]] d., kai sprogus minai žuvo paskutinis šios kalbos vartotojas [[Tuone Udaina|Tuonė Udaina]].<ref name="Blanc P. D.">{{cite book|last=Blanc P. D.|chapter=Conclusion|title=How Everyday Products Make People Sick: Toxins at Home and in the Workplace|url=https://books.google.ru/books?id=HlfN3xt8KZAC&pg=PA268&lpg=PA268#v=onepage&q&f=false|location=Berkeley, CA; Los Angeles, CA; London|publisher=University of California Press|date=2007|pages=268|isbn=0-520-24882-1, ISBN 978-0-520-24882-3}}</ref> Žinomos trys dalmatų kalbos tarmės: šiaurės, vidurio ir pietų.<ref>{{cite book|last=Репина Т. А., Нарумов Б. П.|chapter=Далматинский язык|title=Языки мира. Романские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2001|pages=[https://archive.org/details/isbn_587444016X/page/n681 681]—683|isbn=5-87444-016-X}}</ref>
Dėl dalmatų kalbos padėties romanų kalbų grupėje vieningo sutarimo nėra.
