Gestautai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
S →‎top: šablono atnaujinimas using AWB
Kanarskas (aptarimas | indėlis)
Nauja redakcija
Eilutė 1:
{{Ltgyv
|pavad = Gestautai
|foto = Gestautai_1939.jpg
|plotis = 300
|fotoinfo = Gestautų kaimas Kretingos-Palangos apylinkių topografiniame žemėlapyje. Apie 1939 m.
|fotoinfo =
|lat = 55.891
|long = 21.195
Eilutė 13:
}}
 
'''Gestautai''' (arbarečiau – '''''Geštautai''''')  – kaimas pietvakarinėje [[Kretingos rajono savivaldybė]]s teritorijos dalyje, į vakarus nuo [[Kretinga|Kretingos]], kairiajmekairiajame [[Tenžė]]s krante.
 
== Geografija ==
[[Kaimas]] yra tarp keliošiaurinį pakraštį kertančio plento {{A11}} ir senojopietrytiniu pakraščiu einančio kelio [[Kretinga]]–[[PalangaPryšmančiai]] (per [[Pryšmančiai|PryšmančiusVydmantai]]). VakariniuPalei pakraščiuvakarinį kraštą teka dešinysis [[Danė]]s intakas  – [[Tenžė]]., Rytinėjeskirianti dalyjenuo Pryšmančių kaimo, o rytuose stūkso ''[[Kveciai|Kvecių'']] kaimo Girelės ({{sgs|Giralės}}) miškelis.
 
{{ltunavigacija
|C=Gestautai
|Š= [[Kveciai]]
|ŠR=[[Kretingsodis]]
|R=[[Kretinga|KRETINGA]] – 1 km
|PR=[[Kretinga|Penkininkai (Kretinga)]]
|PR=
|P=[[Kretingalė]] – 5 km
|P=
|PV=[[Kibelkščiai]] – 3 km
|PV=
|V=[[Pryšmančiai]] – 1 km
|ŠV=[[Palanga|PALANGA]] – 8 km<br/>[[Vydmantai]] – 3 km
|ŠV=[[Kveciai]]
}}
 
[[Vaizdas:Kveciai2009061503.JPG|thumb|left|Paminklas [[1941]] m. žudynių aukoms Kvecių miškelyje]]
 
== Istorija ==
[[Kaimas]] įkurtassuformuotas [[1927]] m. [[žemėsŽemės reformos Lietuvoje|Lietuvos žemės reformos]] metu išparceliuoto [[PlatonavasKretingos dvaras|PlatonavoKretingos]] palivarko žemėje, išdalinus ją palivarko kumečiams ir išgrafo [[KretingosAleksandras valsčiusTiškevičius III|KretingosAleksandro valsčiausTiškevičiaus]] kilusiems [[LietuvosPryšmančių kariuomenėdvaras|Pryšmančių dvaro]]s [[savanoris (karyba)Platonavas|savanoriams kūrėjamsPlatonavo]] palivarko žemėje.
Nausėdijai priklausė 226,18 ha žemės, kurią Žemės tvarkymo departamento matininkas Jonas Bagdonas 1925 m. išdalino 47 naujakuriams: kumečiams, bežemiams [[Kretinga|Kretingos]] miestiečiams, Penkininkais vadinamoje [[Kretingsodis|Kretingos]] kaimo dalyje gyvenusiems mažažemiams, taip pat [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|Nepriklausomybės kovose]] dalyvavusiems kariams.
[[Vaizdas:Gestautai_1938.jpg|thumb|left|300px|Stalius Pranas Podleckis su šeima prie savo sodybos Gestautų kaime. Nežinomas fotografas. 1938 m. Kretingos muziejus ikonografijos rinkinys, Nr. IF-403]]
Lyginant su kitais [[Kretingos valsčius|Kretingos valsčiaus]] kaimais, priemiestinėje gyvenvietėje buvo suformuoti nedideli ūkiai. Daugiausia žemės valdė Leonas Pikturna (10,2 ha), Jonas Duksas-Daukšas (9,94 ha), Jurgis Bendikas (9,89 ha), Ona Rybokienė (8,79 ha), Pranas Augutis (8,79 ha), Petras Paulauskis (8,48 ha), Antanas Vinkas (8,34 ha), Alfonsas Drungila (7,79 ha), Antanas Večerskis (6,36 ha) ir Antanas Kontrimas (6,21 ha). Nuo 3 ha iki 5,99 ha žemės gavo 22 valstiečiai. Kitiems atiteko nuo 1,08 ha iki 2,68 ha žemės sklypai.<ref>Platanavo polvarko, Kretingos valsčiaus, Kretingos apskrities, buvusio Aleksandro Tiškevičiaus nuosavybėje, parceliacijos planas, sustatytas 1925 metais Žemės Tvarkymo Departamento matininko Bagdono Jono sulig magnetinės adatėlės parodymo. - Lietuvos valstybės centrinis archyvas. - F. 1250, ap. 4. - B. 5/194</ref>
[[Vaizdas:Gestautai_1984.JPG|thumb|right|300px|Gestautai sovietų armijos išleistame 1984 m. Kretingos apylinkių topografiniame žemėlapyje]]
Nausėdija iš pradžių vadinta senuoju vardu Platonavu. Kiek vėliau naujakuriai savo kaimą pervadino Gestautais, o šį vardą Žemės reformos valdyba patvirtino 1927 m. nutarimu Nr. 2720.<ref>[[Vyriausybės žinios]]. - 1927 m. lapkričio 7. - Nr. 261. - P. 7</ref> Tačiau iki pat 1930 m. Kretingos katalikų parapijos tikinčiųjų sąrašuose buvo rašomas dar senasis vardas (Platonavas, Platanavas, Platinava, Gestautai-Platinava).<ref>Kretingos parapijos gyventojų sąrašas. - 1929-1930 m. - Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius. - F. 39. - B. 22, l. 64v</ref>
 
Naujakurys Jonas Daukšas ([[1897]]–[[1975]]) buvo kilęs iš [[Švenčionys|Švenčionių]] krašto, dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose, buvo apdovanotas [[Vyčio Kryžiaus ordinas|Vyčio Kryžiaus ordinu]]. Sukūręs šeimą su Sofija Grinevičiūte, įsikūrė iš valstybės gautoje žemėje, pasistatė sodybos trobesius ir užveisė didelį sodą.<ref>Kretingos raj. 1918 m. savanoriai. - Parengė Vladas Jucius. - Kretinga, 1999. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 11. - B. 4. - L. 4</ref>
Po [[1990]] m. didžioji kaimo žemių dalis (Penkininkų gatvės rajonas) buvo prijungta prie [[Kretinga|Kretingos]] miesto. Kaimo vietovėje išliko tik šiaurinis buvusių kaimo žemių pakraštys su ''Kvecių'' miškeliu, kuriame [[1941]] m. birželio–rugsėjo mėn. buvo žudomi Kretingos [[žydai]], kolaboravimu su okupacine [[1940]]–[[1941]] m. sovietų valdžia apkaltinti žmonės, nacių valdžiai neįtikę asmenys, tarp jų ir [[knygnešys]], [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] dalyvis, Kretingos rajono garbės pilietis [[Jurgis Gudas]].
 
Iš mažažemių aktyvumu pasižymėjo iš Kretingos miesto kilęs Pranas Padleckas (kitaip – Podleckis). Jis [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] pradžioje buvo mobilizuotas į [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos armiją]], fronte pateko į vokiečių nelaisvę, kartu su kitais belaisviais dirbo [[Vokietijos imperija|Vokietijos]] pramonės įmonėse. [[1918]] m. grįžo į Kretingą, vertėsi [[stalius|staliaus]] amatu, o po [[1925]] m. įsikūrė Lietuvos žemės reformos metu gautame 1,86 ha žemės sklype,<ref>Žemės perleidimo aktas Nr. 13483. - Kaunas, 1927-10-05. - Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys. - Nr. D-8</ref> kuriame pasistatė trobesius ir su šeima vertėsi žemdirbyste. Jis taip pat dalyvavo Kretingos valsčiaus, miesto ir [[Kretingos apskritis|apskrities]] visuomeniniame ir politiniame gyvenime, priklausė [[Lietuvos socialdemokratų partija]]i, kandidatavo rinkimuose į [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimą]],<ref>Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatų į I seimą IV rinkimų apygardoje sąrašas, 1922. - Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys. - Nr. D-535</ref> apskrities ir valsčiaus tarybas, buvo Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio minėjimo Kretingos komiteto narys.<ref>Fotografija: Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui paminėti iškilmingo susirinkimo Kretingoje prezidiumas. - Fotografas Alfonsas Survila, 1928-02-16. - Kretingos muziejaus ikonografijos rinkinys. - Nr. IF-8976</ref> Būdamas kairiųjų pažiūrų, pirmosios sovietų okupacijos metais prisidėjo prie okupacinės valdžios vykdomos žemės reformos. Už savo pažiūras nacių okupacijos pradžioje buvo įskųstas, [[1941]] m. [[birželio 24]] d. su sovietiniais aktyvistais ir žydų bendruomenės vyrais Kretingoje suimtas ir [[birželio 25]] d. sušaudytas netoli savo namų Girelės miškelyje prie kelio į [[Palanga|Palangą]].<ref>Fotografija: Pranas Podleckis, 1936–1937. - Kretingos muziejaus gaunamų eksponatų knyga. - Eksponato eil. Nr. 9413</ref>
[[Vaizdas:Gestautai_2001.jpg|thumb|left|300px|Bulviasodis buvusio Gestautų kaimo Kairių žemėje. Fot. Julius Kanarskas. 2001 m.]]
Ūkininkų sklypus jungė išilgai kaimo, lygiagrečiai Tenžės upei nusidriekęs kelias, pavadintas Penkininkų gatve. Pietinėje kaimo dalyje jis šakojosi į dvi atkarpas, kurios vedė į [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] [[Bajorai (Kretinga)|Bajorų]] gyvenvietę ir geležinkelio stotį. Šiaurinę dalį ir Penkininkų gatvę kirto senasis Kretingos–Palangos plentas, kuriuo per kaimą vasarai atostogauti vykdavo iš laikinosios sostinės [[Kaunas|Kauno]] į [[Kretingos geležinkelio stotis|Kretingos geležinkelio stotį]] atvykę žymūs to meto politikos ir visuomenės veikėjai. Keliui susidėvėjus, per kaimą einanti atkarpa 1935 m. buvo atnaujinta.<ref>[[Julius Kanarskas]]. Gestautai. Istorinė kaimo apžvalga. – Kretingos muziejus, 2021-09-15. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – L. 6</ref>
 
1948 m. rytinė Gestautų dalis buvo paskelbta Kretingos priemiesčiu.<ref>Kretingos miesto priemiesčio rajono planas. - 1948-05-20. – Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys. - Planai-1948-05-20</ref> Vakarinė kaimo dalis priklausė Kretingos (vėliau – Vydmantų) tarybinio ūkio Pryšmančių skyriui, o šiaurinis pakraštys – K. Požėlos (Rūdaičių) kolūkiui.
 
1959 m. Lietuvos teritorinio-administracinio suskirstymo žinyne kaimas neregistruotas,<ref>Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas. - Vilnius, 1959</ref> tačiau tais pačiais metais vykusiame gyventojų surašyme minimas. Sovietinėje kartografinėje medžiagoje šią vietovę kitaip imta vadinti Geštautais, nes šiuo vardu kaimą vadino ir kai kurie jo senbuviai. Baigiantis XX amžiui, didžioji kaimo teritorijos dalis buvo prijungta prie Kretingos miesto ir suprojektuota individualių namų statybai. Tik nedidelė šiaurinė dalis išsaugojo kaimo statusą ir Gestautų vardą.
 
Šiandien Gestautai yra vienas mažiausių – po [[Dimitravas|Dimitravo]], [[Kretingos seniūnija|Kretingos kaimiškosios seniūnijos]] kaimų, turintis 54,85 ha žemės,<ref>Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl Kretingos rajono Vydmantų seniūnijos įsteigimo ir Kretingos rajono savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo. - Kretinga, 2016 m. gruodžio 22 d. - Nr. T2-320. - L. 5.</ref> kuria nuo Pryšmančių–Kretingos kelio eina Kvecių gatvė. Iš pradžių kaime stovėjo tik trys sodybos. Šiuo metu patogioje geografinėje padėtyje esančiame Kretingos priemiestyje kyla nauji individualūs gyvenamieji namai bei kuriasi verslininkai, atidarę pirmąją kaime žuvies perdirbimo ir prekybos įmonę „Reba“.
 
{{adm
eilutė 54 ⟶ 67:
|2011|9|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
}}
 
== Kultūros paveldas ==
* [[Kvecių žudynių vieta]] ([[1941]] m.).
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
== Nuorodos ==
* [https://www.pajurionaujienos.com/?sid=22163&act=exp Nuo Zaštardų iki Gestautų. – Pajūrio naujienos. – 2021 m. rugsėjo 24 d.]
* [https://ve.lt/aktualijos/lietuva/nuo-zastardu-iki-gestautu Nuo Zaštardų iki Gestautų. – Vakarų ekspresas. – 2021 m. rugsėjo 26 d.]
 
 
[[Kategorija:Kretingos rajono savivaldybės gyvenvietės]]