Valsčius: Skirtumas tarp puslapio versijų

XIII a. pabaigoje -– XIV a. pradžioje Lietuvos [[Didysis kunigaikštis|Didžiojo kunigaikščio]] domenas išsiplėtė, susiformavo nuolatinis pilių bei kiemų tinklas. Valdančioji dinastija Lietuvos teritoriją vienijo pašalindama žemių kunigaikščius, o į jų vietą skirdama sau pavaldžius vietininkus. Pilys ir kiemai tapo administraciniais centrais, o pilių seniūnai -– vietininkais, karo vadais ir teisėjais. Kunigaigštukų žemės virto valsčiais -– administraciniais vienetais.

XIII-XIV a. Lietuvoje valsčių sudarė keli kaimai ir laukai aplink pilį. Kaimu tuo metu vadinta [[bajorai (luomas)|bajoro]] sodyba su jam priklausiusių žmonių sodybomis, lauku -– valstiečių sodybų grupės užimtas plotas. Kiekviename valsčiuje buvo kilmingajam priklausiusi [[pilis]] ar įtvirtinta [[gyvenvietė]]. Į jas, kilus pavojui gintis nuo priešo subėgdavo valsčiaus gyventojai. Vėliau iš kaimų išsiskyrė praturtėjusių bajorų sodybos, pradėtos vadinti dvarais. Kaimuose liko tik prievoles atliekantys bajorai. Laukai, kuriuose buvo valstiečių sodybos, taip pat pradėti vadinti kaimais. [[VU|Vilniaus universiteto]] istorikas [[Henrikas Lovmianskis]] Lietuvoje yra suskaičiavęs 77 valsčius. Valsčiai, kuriuos sudarydavo po keletą kaimų bendruomenių, jungėsi į žemes.

[[1795]] m., po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo Respublikos padalijimo]] Lietuvą prijungus prie Rusijos, [[Jekaterina II]] Lietuvos [[gubernatorius|generalgubernatoriui]] N.Repninui įsakė buvusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją padalinti į dvi gubernijas: Vilniaus ir [[Slonimas|Slonimo]]. Gubernijos padalintos į pavietus, nuo XX a. pradžios lietuviškai vadinamus [[apskritis|apskritimis]]. [[1861]] m. po baudžiavos panaikinimo visoje Rusijos imperijoje vėl įvesta luominė valstiečių savivalda -– valsčiai.

Lietuvą okupavus [[TSRS]] [[1940]] m. pabaigoje valsčiai ir seniūnijos pradėtos pertvarkyti į [[apylinkė|apylinkes]] -– mažiausius administracinius teritorinius vienetus.

[[1941]] m. birželio-liepos mėn. Lietuvą okupavus vokiečiams, šalis pavadinta Lietuvos generaline sritimi ir suskirstyta į 4 krašto apygardas, šios -– į apskritis, o pastarosios -– į valsčius. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]], kai TSRS antrąsyk okupavo Lietuvą, buvo tęsiamos 1940 m. pradėtos reformos. [[1945]] m. Lietuvoje buvo 26 apskritys, 320 valsčių ir 3032 apylinkės. [[1950]] m. [[birželio 20]] d. Lietuvos TSR AT Prezidiumo įsaku buvo panaikintas respublikos administracinis suskirstymas apskritimis ir valsčiais, sudarant sritis bei rajonus. Lietuvos TSR teritorijoje buvo įkurti 87 [[rajonas|rajonai]] su sustambintomis apylinkėmis.