Abiejų Tautų Respublikos Seimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 46.36.70.97 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Vilensija keitimas) Žyma: Atmesti |
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
Eilutė 35:
'''Senate''' Lietuva turėjo tik apie 1/5 vietų – 27-31 senatorius iš 140. Senatoriai buvo skiriami Karaliaus iki gyvos galvos, jais buvo vyskupai, aukštieji valstybės urėdai. Lietuvos senatoriais buvo Vilniaus, Žemaitijos ir Smolensko vyskupai, Žemaičių [[seniūnas]], 9 [[vaivada|vaivados]] – iš Vilniaus, Trakų, Minsko, Mstislavlio, Smolensko, Polocko, Naugarduko, Vitebsko, Brastos, 10 vaivadų ir seniūno pavaduotojų – [[Kaštelionas|kaštelionų]], ministrai – 2 maršalkos, kancleris ir vicekancleris, iždininkas ir jo pavaduotojas, Didysis etmonas ir Lauko etmonas (Didžiojo etmono pavaduotojas). LDK senatorių vietas skirtingais laikotarpiais užimdavo tuo metu dominavusios Lietuvos didikų šeimos. Antai XVII a. pabaigoje svarbiausius Lietuvos postus, garantuojančius senatorių kėdes, buvo užėmę [[Sapiegos]]. Pagal alternatos taisyklę kas trečio [[Seimo Maršalas]] (Pirmininkas) buvo Lietuvos atstovas.
Į Seimo Atstovų rūmus buvo renkami tik bajorų atstovai, todėl Seimas daugiausiai išreiškė valstybės bajorų (apie 10 % gyventojų) interesus. Dvasininkai nebuvo atstovaujami, tačiau jų interesus išreikšdavo senatoriais esantys vyskupai. Valstiečiai ir miestiečiai ne tik nebuvo atstovaujami, bet net nebuvo laikomi piliečiais. Tačiau galima teigti, kad Respublikos politinė klasė, kuri kartais, pavyzdžiui, elekcinių Seimų metu, visa tiesiogiai galėjo dalyvauti valstybės valdyme, buvo didesnė nei kitose to meto [[Europa|Europos]] valstybėse.
== Posėdžiai ==
| |||