José Antonio Abreu: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.8
Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8.1
Eilutė 28:
 
== Glausta biografija ==
Chosė Antonijus Abreu gimė 1939 m. gegužės 9 d. nedideliame [[Andai|Andų]] miestelyje [[Valera|Valeroje]], [[Venesuela|Venesueloje]]. Baigė katalikišką [[Andrés Bello|Andreso Beljaus]] vardo universitetą [[Karakasas|Karakase]] ir įgijo ekonomikos mokslų daktaro laipsnį. Daug metų jo oficialioje biografijoje buvo teigta, jog Abreu buvo suteiktas naftos ekonomikos mokslų daktaro laipsnis [[Pensilvanijos universitetas|Pensilvanijos universitete]], tačiau „El sistema“ 2007 m. gruodžio mėn. šio fakto atsisakė.<ref>Barry Millington (2018-04-05). „José Antonio Abreu obituary“. The Guardian. [https://www.theguardian.com/world/2018/apr/05/jose-antonio-abreu-obituary]</ref><ref>Nueva polémica rodea a 'El Sistema': Denuncian que PhD del maestro Abreu es falso". El Cooperante. 2017-12-13. [https://elcooperante.com/nueva-polemica-rodea-a-el-sistema-denuncian-que-phd-del-maestro-abreu-es-falso/] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200325172158/https://elcooperante.com/nueva-polemica-rodea-a-el-sistema-denuncian-que-phd-del-maestro-abreu-es-falso/ |date=2020-03-25 }}</ref>
 
[[1963]] m. Chosė Antonijus Abreu buvo išrinktas Venesuelos kongreso deputatu. Po politinės karjeros Abreu Simono Bolivaro vardo bei Andreso Beljaus vardo universitetuose Venesueloje dėstė ekonomiką ir teisę. [[1988]] m. jis sugrįžo į politiką, tapo kultūros ministru, vėliau Nacionalinės kultūros tarybos prezidentu, pareigas ėjo iki 1994 m.<ref>„'El Maestro' Jose Antonio Abreu dies“. www.aljazeera.com. [https://www.aljazeera.com/news/2018/03/maestro-jose-antonio-abreu-dies-180325111018218.html]</ref>
Eilutė 35:
[[Vaizdas:Sistema de orquestas y coros juveniles e infantiles del Zulia, Venezuela.ogv|thumb|„El Sistema" tinklo muzikantai Venesueloje]]
 
1957 m. Abreu persikėlė į Karakasą studijuoti muzikos kompozicijos. Mokėsi pas Doralisą Jiménez de Medina [[Barkisimetas|Barkisimete]]. Vėliau lankė Karakaso muzikos akademiją, kurioje mokėsi groti fortepijonu pas Venesuelos kompozitorių ir pianistą Moisėjų Moleirą, groti vargonais ir klavesinu pas pianistą Evencio Castellanos, kompoziciją – pas Venesuelos kompozitorių ir pedagogą Vicente Emilio Sojo. 1967 m. už muzikinius sugebėjimus Abreu apdovanotas Nacionaline simfoninės muzikos premija.<ref> „„Se convirtió en nuestro orgullo“: La conmovedora caricatura de Edo sobre Abreu | El Cooperante“. El Cooperante (in Spanish). 2018-03-24. [https://elcooperante.com/se-convirtio-en-nuestro-orgullo-la-conmovedora-caricatura-de-edo-sobre-abreu/] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200325163651/https://elcooperante.com/se-convirtio-en-nuestro-orgullo-la-conmovedora-caricatura-de-edo-sobre-abreu/ |date=2020-03-25 }}</ref><ref>José Antonio Abreu and El Sistema". Polar Music Prize. [https://www.polarmusicprize.org/laureates/jose-antonio-abreu-and-el-sistema/]</ref>
 
Chosė Abreu įkūrė Simono Bolivaro vardo simfoninį orkestrą.<ref name="Cooper Michael "/>