Italų disko: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→‎Atlikėjai ir dainos: pertaisytas sąrašas, kad geriau matytųsi
Eilutė 5:
Pavadinimą šokių muzikai iš Italijos [[1983]] m. suteikė Bernhard Mikulski, Vokietijos „ZYX Music“ garso įrašų firmos vadovas. Iki to laiko ši muzika buvo vadinama bendriniais žodžiais itališka šokių muzika, arba JAV − spagečių šokių muzika, neišskiriant jos kaip atskiro stiliaus. Bernhard Mikulski buvo aktyvus itališkos popmuzikos propaguotojas ir išleido pirmą oficialų itališkų disko dainų rinkinį pavadinimu „The Best of Italo Disco“. Italų disko muzika apibūdinama lengvomis melodijomis, lengvai įsimintinu ir pasikartojančiu dainavimu, futuristiniais tembrais, kartais lengvu, erdviniu skambėjimu, su reguliariu ritmu ir orientacija į šokių muziką, pasodrintą paprastais sintezatorių, ritmo mašinų ir pirmos kartos vokoderių efektais.
 
Italų disko muzika buvo daugiausiai orientuota į JAV ir tarptautinę publiką, todėl daugelyje išpopuliarėjusių italo disko dainų naudoti angliški tekstai, atlikėjai dainavo su ryškiu itališku akcentu. Pačioje Italijoje šokių muzika buvo paremta tradicinėmis folk dainomis ir tarantelomis, naudojami [[akordeonas|akordeonai]], [[tamburinas|tamburinai]], akustinės [[gitara|gitaros]], o ne [[sintezatorius|sintezatoriai]], elektroniniai mušamųjų garsai ir „slap“ boso gitara. Italų disko rėmėsi tradicine disko-fank šokių muzika, kuri pasiekė pasaulinio populiarumo (ir kartu Italijoje) 1977–1978 m. su [[Bee Gees]], [[Boney M]] ir [[Donna Summer]] (prodiusuota italo [[Giorgio Moroder]]) dainomis. Steigėsi disko klubai, nauji atlikėjai siekė kurti kažką panašaus, net [[Adriano Celentano]] 1977 m. išleido vien angliškai įdainuotą albumą su šešiomis disko stilių imituojančiomis dainomis. Išpopuliarėjo itališkai dainuojantys disko atlikėjai (Raffaella Carrà, Alan Sorrenti, Viola Valentino). Tai buvo savotiškas atsakas euro disko atlikėjams ([[Giorgio Moroder]], [[Cerrone]], [[Kraftwerk]]).
 
[[1980]]-ųjų pradžioje italų disko muzika buvo paveikta kai kurių anglų „naujųjų romantikų“ ([[Soft Cell]] „Tainted Love“, [[Fiction Factory]] „Fell„Feels Like Heaven“, [[OMD]] „Enola Guy“Gay“) ir vokiečių muzikos. Italų disko apibūdinama ne tiek atskiru žanru, kiek naudojamų muzikinių technikų visuma. [[1982]] m. italų disko pasireiškė jau kaip vientisas stilius. 1983 m. kai kurios italų disko dainos sulaukė didžiulio populiarumo, Gazebo singlas „I Like Chopin“ buvo parduotas daugiamilijoniniu tiražu. Garsi italų disko leidybine firma buvo „Discomagic Records“. 1980-ųjų pabaigoje italų disko stilius pradėjo nykti daugeliui atlikėjų pasukus į Hi-NRG stilių. Italų disko atgarsių galima išgirsti Divine, Roni Griffith, Sinitta, Stacey Q, Samantha Fox atliekamose dainose. Vokietijoje italų disko stilius paveikė „discofox“ stiliaus atsiradimą ([[Modern Talking]], Fancy, Bad Boys Blue). Kai kurie italų disko atlikėjai (Klein & MBO, Alexander Robotnik) buvo populiarūs [[Detroitas|Detroite]], kur buvo laikomi „progresyviais“ ir jų muzika prisidėjo prie [[acid house]], [[trance]] stilių atsiradimo.<ref>Simon Reynolds. ''Bring the Noise'': 20 Years of Writing About Hip Rock and Hip Hop''. 2011 m., p. 266</ref> Per [[italo house]] grupę Black Box, italų disko paveikė britų [[rave]] muzikos sceną 1980-ųjų pabaigoje.<ref>Simon Reynolds. ''Bring the Noise'': 20 Years of Writing About Hip Rock and Hip Hop''. 2011 m., p. 266</ref>
 
== Atlikėjai ir dainos ==