16:31, 20 rugsėjo 2021 versija taisyti Kails (aptarimas \| indėlis) 9 383 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		12:46, 21 rugsėjo 2021 versija taisyti anuliuoti Kails (aptarimas \| indėlis) 9 383 keitimai Papilddymas Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{Kiti\|Bitininkas\|}} {{Taxobox_pradžia \| color = pink \| name = ''Merops apiaster''}} {{Taxobox_paveiksliukas \| image = [[Vaizdas:~~Şahlûr-33~~Bee_Eater_(160087893).~~jpg~~jpeg\|260px\|Europinis bitininkas (''Merops apiaster'')]] \| caption = Europiniai bitininkai [[~~Turkija~~Italija\|~~Turkijoje~~Italijoje]]<br>[[Vaizdas:Bijeneter - SoundCloud - Beeld en Geluid.ogg\|thumb\|center\|Europinio bitininko ''„pirpsėjimas“'']]}} {{Taxobox_IUCN_statusas \| color = pink \| status = lc \| ref = <ref> {{cite web \| url= https://www.iucnredlist.org/species/22683756/155512816 \| title=IUCN Red List - Merops apiaster \| publisher=IUCN Red list \| accessdate=2016-10-01}}</ref>}} {{Taxobox_begin_placement \| color = pink}} Eilutė 14: {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas \| color = pink \| lotpav = Merops apiaster \| autorius = Carl von Linné{{!}}Linnaeus \| metai = 1758 }} {{Taxobox_section_subdivision \| color = pink\| plural_taxon = Paplitimas}} {{Taxobox_paveiksliukas \| image = [[Vaizdas:Merops_apiaster_en.png\|260px\|Paplitimas]] \| caption = Europinių bitininkų apytikslis paplitimo arealas ~~pasaulyje~~[[Eurazija\|Eurazijoje]] ir [[Afrika\|Afrikoje]]:}} :{{Colorbox\|#FF8C00}} perimvietės :{{Colorbox\|#FFFF00}} klajoja neperintys :{{Colorbox\|#32CD32}} [[Sėslumas\|~~sėslus~~sėslūs]] {{Taxobox_pabaiga}} '''Europinis bitininkas''' arba '''bitininkas''' (''Merops apiaster'') – [[Žalvarniniai paukščiai\|žalvarninių paukščių]] (''Coraciiformes'') būrio, [[Bitininkiniai\|bitininkinių]] (''Coraciidae'') šeimos paukščių [[rūšis]]. [[Vaizdas:Pair_of_Merops_apiaster_feeding.jpg\|thumb\|240px\|left\|Patelė laukianti iš patinėlio “vaišių“]] ==Išvaizda== ~~Europiniai~~Europinis ~~bitininkai~~bitininkas yra ~~laibi, ilgais sparnais bei uodega,~~ maždaug [[Paprastasis varnėnas\|paprastojo varnėno]] dydžio paukščiai. Jo kūno ilgis nuo [[Snapas\|snapo]] galo ir įskaitant uodegą 27–29 cm., ~~Nesunku~~atstumas ~~juos~~tarp ~~pažinti~~išskleistų išabiejų ~~ryškių~~sparnugalių ~~spalvų~~44-49 ircm, ~~uodegoje~~svoris ~~išsikišusių~~apie ~~dviejų~~57 ~~ilgesnių plunksnų~~g<ref>birdfact.com / [~~[Patinas\|Patino]]~~https://birdfact.com/birds/bee-eater ~~nugarinė~~European ~~pusė~~Bee ~~bronzinės spalvos~~Eater]</ref>, ~~pečiai~~nors ~~geltoni.~~gali ~~Kakta~~sverti ~~balta~~nuo ir44 ~~mėlyna.~~g ~~Sparnai~~iki ~~ir uodega žalsvai~~78 ~~mėlyni~~g. ~~Gerklė~~Abiejų ~~geltona~~lyčių ~~su juodu apvadu. Apatinė kūno dalis žaliai žydra.~~individų [[~~Snapas~~lytinis dimorfizmas]] ~~plonas~~neišreikštas, ~~ilgas,~~kurie ~~palinkęs~~yra ~~žemyn,~~vienas ~~juodos~~į ~~spalvos.~~kitą ~~Kojos pilkos. [[Rainelė]] tamsiai raudona. Patelės gerklė šviesiai geltona. Poilsio apdaru nugara ir pečiai žalsvi. Jaunikliai~~labai panašūs ~~į suaugusius poilsio apdaru~~. ~~Jauniklių rainelė raudonai ruda.~~ Europiniai bitininkai laibi, ilgais sparnais bei uodega paukščiai. Kadangi Lietuvoje vos kelios žalvarninių rūšys pasižyminčios spalvingu plunksniniu apdaru, tad juos nesunku pažinti iš ryškių spalvų ir uodegoje išsikišusių dviejų ilgesnių plunksnų. [[Patinas\|Patino]] nugarinė pusė bronzinės spalvos, pečiai geltoni. Kakta balta ir mėlyna. Sparnai ir uodega žalsvai mėlyni. Gerklė geltona su juodu apvadu. Apatinė kūno dalis žaliai žydra. [[Snapas]] plonas, ilgas, palinkęs žemyn, juodos spalvos. Kojos pilkos. [[Rainelė]] tamsiai raudona. [[Patelė]]s gerklė šviesiai geltona. Poilsio apdaru nugara ir pečiai žalsvi. Jaunikliai panašūs į suaugusius poilsio apdaru. Jauniklių rainelė raudonai ruda. ==Paplitimas== [[Eurazija\|Eurazijoje]] paplitę nuo [[Pirėnų pusiasalis\|Pirėnų pusiasalio]] iki [[Obė\|Obės]] aukštupio, [[Altajaus kalnai\|Altajaus]], [[Kašmyras\|Kašmyro]]. Šiaurėje arealas siekia [[Prancūzija\|Prancūziją]], [[Lenkija\|Lenkiją]], [[Baltarusija\|Baltarusiją]], [[Riazanės sritis\|Riazanės]], [[Tambovo sritis\|Tambovo]] sritis, [[Volga\|Volgos]] vidurupį, šiaurinę [[Aralo jūra\|Aralo jūros]] pakrantę. Pietuose arealas tęsiasi iki pietvakarių [[Pakistanas\|Pakistano]], [[Persų įlanka\|Persų įlankos]], [[Mažoji Azija\|Mažosios Azijos]], [[Viduržemio jūra\|Viduržemio jūros]] pakrančių. ~~Gyvena [[Šiaurės Amerika\|Šiaurės]] ir [[Pietų Amerika\|Pietų]] Amerikoje. Žiemoja [[Vakarų Afrika\|Vakarų]] ir [[Pietų Afrika\|Pietų]] Afrikoje.~~ 1980 m. [[Vokietija\|Vokietijoje]] buvo manoma kad europiniai bitininkai išnykę, bet jų populiacija po 1990 m. sparčiai ėmė plistį. Šiaurės pusrutulio populiacijos yra [[Paukščių migracija\|migrantai]] ir žiemoja [[Vakarų Afrika\|Vakarų Afrikoje]]. Migracijų metu per dieną nuskrenda iki 500 km. [[Pietų Afrika\|Pietų Afrikoje]] gyvena [[Sėslumas\|sėsliai]]. Nepaisant kad europiniai bitininkai įprastai pietinių ir švelnesnio klimato regionų paukščiai, bet retkarčiais peri ir šiauriau Lietuvos. 2003 m. buvo pastebėti lizde jų jaunikliai vakarinėje [[Latvija\|Latvijos]] [[Kuršas\|Kuršo]] dalyje prie [[Saraiki]] gyvenvietės, ir nuo 2003 m. jie ėmė perėti ir kitose vakarinio Kuršo dalyse, pastebimas jų pagausėjimas. 2014 m. pirmasis jų lizdas buvo aptiktas ir [[Vidžemė]]s regione. Šiauriausia jų lizdavietė buvo aptikta [[Švedija\|Švedijoje]] 1977 m. == Paplitimas Lietuvoje == Tai vienas spalvingiausių [[Lietuva\|Lietuvoje]] aptinkamų paukščių. Į Lietuvą užklysta nereguliariai, paprastai šiltuoju metų laiku ir retkarčiais atsitiktinės poros peri.<ref>birdlife.lt / [http://www.birdlife.lt/upload/user_uploads/Dokumentai/LOFK_dokumentai/Sistematinis_2019-02-04_-converted.pdf SISTEMATINIS LIETUVOS PAUKŠČIŲ SĄRAŠAS] (''Paskutinis pataisymas 2018-11-29'')</ref><ref>ornitologija.lt / [http://ornitologija.lt/orni/web/bird/about/237 Bitininkas ''Merops apiaster'']</ref> == Biologija == Gyvena atvirose, [[stepės\|stepinio]] pobūdžio vietose, upių slėniuose, ganyklose. Polėkis lengvas, vikrus, sklandydamas sparnus akimirkai ištiesia horizontaliai. Tupia ant medžių ir krūmų šakų, laidų. Laikosi tiek mažesniais, tiek gausesniais būreliais. Europiniai bitininkai paprastai yra [[Monogamija\|monogamai]], bet pasitaiko ir [[Poligamija\|poligamijos]] atvejų. Veisiasi grupėmis iki 10-30 porų, kartais didelėmis kolonijomis iki 100 porų. Lizdus įsiruošia urvuose, kuriuos rausi stačiuose krantuose. Paukščiai pašalina nuo 7 iki 12 kg žemės, o urvo darymas gali užtrukti nuo 10 iki 20 dienų. Urvas yra apie 70–150 cm ilgio, ovalo formos 7-9 cm. Urvas gali būti tiesus arba šiek tiek išlenktas, dažnai horizontalus.<ref>oiseaux-birds.com / [http://www.oiseaux-birds.com/card-european-bee-eater.html European Bee-eater] Merops apiaster</ref> Perėjimui besiruošiančios porelės neretai turi neperintį kitą subrendusį individą ar jauniklį kaip pagalbininką. Pagalbininkai suaugusieji paprastai yra vieno ar abiejų poros narių sūnūs arba besiveisiančio patinėlio brolis, kuris nesėkmingai bandė veistis anksčiau per tą patį sezoną<ref>wildlifevagabond.com / [https://wildlifevagabond.com/wildlife/birds/near-passerines/bee-eaters/european-bee-eater/ European Bee-eater (Merops apiaster)]</ref>. Šiaurinio pusrutulio populiacijos, priklausomai nuo geografinio regiono ima dėti kiaušinius nuo balandžio iki pat liepos mėnesio. Pietų Afrikoje gyvenančios sėslios populiacijos kiaušinius ima dėti nuo spalio iki lapkričio mėnesio. Vienoje dėtyje paprastai būna 5–6 kiaušiniai, bet jų gali būti nuo 4 iki 10. Kiaušinius deda 1-2 dienų intervalu. Jeigu praranda pirmą kiaušinių dėtį, dedama antroji. Dienos metu patelė ir patinėlis palearktikos populiacijose maždaug kas 10-60 minučių keičiasi perėti, o Pietų Afrikoje kas 2-3 valandas. Naktį peri tik patelė. Perėjimas užtrunka apie 20 dienų, nors kartais [[Palearktika\|palearktikos]] populiacijose daugiau, o Pietų Afrikoje 13 dienų. Išsiritę jaunikliai pliki ir akli. Juos maitina abu poros nariai, ir pagalbininkas, jei jį turi pora. Per 15-17 d. jaunikliai priauga panašaus svorio kaip ir suaugę paukščiai. Jaunikliai lizdą palieka maždaug po mėnesio. Į metus veda vieną jauniklių vadą. Veisiasi grupėmis, kartais didelėmis kolonijomis. Lizdus įsiruošia urvuose, kuriuos rausi stačiuose krantuose. Vienoje dėtyje paprastai būna 5–6 kiaušiniai, kuriuos abu porelės nariai peri apie 20 dienų. Jaunikliai lizdą palieka maždaug po mėnesio. Minta stambiais [[vabzdžiai\|vabzdžiais]], vabalais, drugiais. eilutė 42 ⟶ 52: <gallery mode="packed"> CloseUp of a female European bee-eater.webm \|thumb \|Europinis bitininkas ir jo „pirpsėjimas“ Guépier_d'europe_001.jpg\|Europinis bitininkas Бджолоїдка1.jpg\|Skrydyje su grobiu European_bee-eaters_(Merops_apiaster)_with_dragonflies.jpg\|Europiniai bitininkai snapuose laikantys [[Skirtingasparniai žirgeliai\|skirtingasparnius žirgelius]] (''Anisoptera'') Bienenfresser_übergibt_Beute_im_FFH-Gebiet_Kaiserstuhl.jpg\|Europiniai bitininkai Guépier_d'Europe_ichkeul_(cropped).jpg\|Europinio bitininko [[galva]] PikiWiki Israel 43229 Wildlife and Plants of Israel.JPG\|Trys europiniai bitininkai Merops apiastere fg01.jpg\|Lizdų kolonija Bi-fr_IMG_6460-2.jpg\|~~porelė~~Porelė prie lizdo Merops_apiaster_MHNT_ZOO_2010_11_160_Saintes-Maries-de-la-Mer.jpg\|Europinio bitininko [[Kiaušinis\|kiaušiniai]] </gallery> {{Vikižodynas\|bitininkas\|no=T}}▼ ~~{{Commons\|Merops apiaster\|no=T}}~~ ==Šaltiniai== eilutė 63 ⟶ 74: {{Commonscat\|Merops apiaster}} ▲{{Vikižodynas\|bitininkas~~\|no=T~~}} {{Paukščiai}}

Europinis bitininkas: Skirtumas tarp puslapio versijų