Naudotojas:Ed1974LT/Juodraštis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 41:
Plintantis požiūris į retoromanų kalbas kaip į glaudžiau susijusias su [[Šiaurės italų kalbos|šiaurės italų kalbomis]] buvo lydimas retoromanų kalbų vienovės kritikos. Pavyzdžiui, [[Carlo Battisti|K. Batistis]] teigė, kad retoromanų kalbos neturi bendro pamato, jos visos išsirutuliojo iš skirtingų [[Liaudies šnekamoji lotynų kalba|liaudies šnekamosios lotynų kalbos]] tarmių, niekada tarpusavyje neturėjusių kalbinių kontaktų. Jo manymu, retoromanų kalbos – tai izoliacijos sąlygomis susidarusios konservatyvios šiaurės italų – [[Lombardų kalba|lombardų]] (retoromanų) ir venetų (ladynų ir friulų) – tarmių formos.<ref name="Красновская Н. А. 7">{{cite book|last=Красновская Н. А.|title=Фриулы (историко-этнографические очерки)|editor=Ответственный редактор С. А. Токарев|location=М.|publisher=«Наука»|date=1971|pages=7|isbn=}}</ref> Friulų, retoromanų ir ladynų kalbas archajiškais šiaurės italų kalbų sistemos arealais taip pat laikė [[Giovan Battista Pellegrini|Dž. Pelegrinis]], [[Johannes Kramer|J. Krameris]], [[Eduardo Blasco Ferrer|E. Blaskas Fereris]] ir kiti romanistai.<ref name="Ладинский язык 393"/><ref>{{cite book|last=Haiman J., Benincà P.|title=The Rhaeto-Romance Languages|url=https://archive.org/details/rhaetoromancelan00beni|location=London, New York|publisher=Routledge|date=1992|pages=[https://archive.org/details/rhaetoromancelan00beni/page/n13 5]|allpages=240|isbn=0-415-04194-5}}</ref> Tarp retoromanų ir šiaurės italų kalbų priešinimą kritikavusių kalbininkų buvo K. Batistis, [[Carlo Salvioni|K. Salvionis]], [[Ernesto Giacomo Parodi|E. Parodis]]. Friulų kalbą italų–romanų pogrupiui priskyrė [[Carlo Tagliavini|K. Taljavinis]] ir G. Canjeris. [[Clemente Merlo|K. Merlo]], kaip ir G. Askolis, pabrėžė didelį friulų kalbos artumą dalmatų kalbai.<ref name="Фриульский язык 366"/>
 
Šiuolaikinėje romanistikoje friulų kalba nepriskiriama [[Retoromanų kalbos|retoromanų pogrupiui]]  – toks klasifikavimas laikomas pasenusiu. Tačiau ne visi tyrėjai pritaria friulų kalbos įtraukimui į [[Šiaurės italų kalbos|šiaurės italų kalbų pogrupį]]. Sakykime, [[Giuseppe Francescato|Dž. Frančeskatas]] mano, kad friulų kalba tarp romanų kalbų užima izoliuotą padėtį, net kaimyninės venetų kalbos atžvilgiu.<ref name="Фриульский язык 366"/><ref name="Iliescu43"/> Dž. Marketis friulų kalbą laiko savita romanų kalba, kuri susidarė [[Akvilėja|Akvilėjos]] lotynų kalbos ypatingos atmainos pagrindu silpnai kontaktuodama su kitomis italų tarmėmis. Jo manymu, friulų kalbos savarankiškumas kaimyninių šiaurės italų kalbų ir tarmių atžvilgiu yra neginčytinas.<ref name="Красновская Н. А. 7"/>
 
Friulų kalbą klasifikuoti tarp kitų romanų kalbų sudėtinga dėl to, kad friulų kalbai būdingos tiek [[Vakarų romanų kalbos|vakarų romanų]], tiek [[Rytų romanų kalbos|rytų romanų]] grupių ypatybės.<ref name="Фриульский язык 365">{{cite book|last=Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л.|chapter=Фриульский язык|title=Языки мира. Романские языки|url=https://archive.org/details/isbn_587444016X|место=М.|publisher=Academia|date=2001|pages=[https://archive.org/details/isbn_587444016X/page/n365 365]|isbn=5-87444-016-X}}</ref> Dar daugiau, Dž. Pelegrinis [[1985]] m. savo darbe pažymi, jog centrinėse ir rytų [[Alpės]]e, taip pat ir gretimose teritorijose iš viso neįmanoma nubrėžti aiškių kalbinių ribų.<ref name="Iliescu43">{{cite book|last=Iliescu M.|title=Manuale di linguistica friulana|chapter=La posizione del friulano nella Romania|location=Berlin|publisher=De Gruyter|date=2015|pages=43|isbn=}}</ref>
 
Šiuo metu klausimas dėl friulų kalbos, kaip ir ladynų ir retoromanų (anksčiau jungtų į vieną [[Retoromanų kalbos|retoromanų grupę]]), vietos romanų kalbų klasifikacijoje faktiškai lieka atviras.<ref name="Ретороманский язык 336"/>
 
Nuo pat friulų kalbos tyrimų pradžios, kai ją dar buvo įprasta jungti į retoromanų pogrupį, likdavo neaišku dėl jos padėties – ar friulų kalba ir kitos retoromanų kalbos yra vieningos retoromanų kalbos [[tarmė]]s, ar svarankiškos retoromanų pogrupio kalbos.<ref name="Ладинский язык 393">{{cite book|last=Нарумов Б. П.|chapter=Ладинский язык|title=Языки мира. Романские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2001|pages=[https://archive.org/details/isbn_587444016X/page/n393 393]|isbn=5-87444-016-X}}</ref> Dabartiniai kalbininkai friulų kalbą laiko savarankiška kalbine sistema, šiuo atžvilgiu remdamiesi ikiromaninio [[Friulis|Friulio]] substrato specifika, regiono romanizavimo ir Akvilėjos lotynų kalbos vystymosi sąlygomis, Friulio kalbinės padėties ypatumais [[Viduramžiai]]s ir friulų kalbos tipologinės struktūros savitumu (turint omenyje nedidelį kiekį kalbinių ypatybių, friulų kalbą jungiančių su [[Retoromanų kalba|retoromanų]] ir [[Ladynų kalba|ladynų]] kalbomis).<ref name="Фриульский язык 365"/>