Naudotojas:Ed1974LT/Juodraštis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 21:
Friulų kalbos ypatybėms priskiriami tokie [[Fonetika|fonetiniai]] bruožai: išsaugotas [[Dvigarsis|dvibalsis]] ''au'' (''taurus'' > /''tawr''/ 'jautis'); atsirado nauja trumpųjų ir ilgųjų [[Balsis|balsių]] priešprieša; [[Palatalizacija|palatalizuojami]] junginiai ''bj'', ''vj'', ''pj'', palatalizuojamas [[priebalsis]] ''c'' prieš ''a''; žodžio gale duslėja skardieji priebalsiai.<ref>{{cite book|last=Алисова Т. Б., Челышева И. И.|chapter=Романские языки|title=Языки мира. Романские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2001|pages=[https://archive.org/details/isbn_587444016X/page/n29 29]—32|isbn=5-87444-016-X}}</ref>
Tarp būdingų [[Gramatika|gramatikos]] ypatybių minėtini du [[Daugiskaita|daugiskaitos]] darybos būdai – sigmatinis (su [[Galūnė (kalbotyra)|galūne]] ''-s'') ir nesigmatinis; su [[Veiksmažodis|veiksmažodžiu]] būtinai vartojamas formaliai išreikštas [[veiksnys]] (asmeniniai [[Klitikai|bekirčiai]] įvardžiai); klausiamasis asmenavimas įformintas specialia [[Kaityba|fleksija]]; turimi daugianariai sudėtiniai būtieji laikai, reiškiantys ankstesnį veiksmą negu nusakoma bet kuriuo kitu būtuoju laiku; vartojami keturi [[Nuosaka#Tariamoji nuosaka|tariamosios nuosakos]] laikai; daugianarėmis sudėtinėmis formomis išplėsta [[Konjunktyvas|konjunktyvo]] sistema; turimas [[optatyvas]].<ref>{{cite book|last=Алисова Т. Б., Челышева И. И.|chapter=Романские языки|title=Языки мира. Романские языки|место=М.|publisher=Academia|date=2001|pages=[https://archive.org/details/isbn_587444016X/page/n38 38], 42, 45—50|isbn=5-87444-016-X}}</ref>
[[Leksika|Žodyno]] daugumą sudaro [[Lotynų kalba|lotynų]] kilmės žodžiai, ankstyviesiems [[Skolinys|skoliniams]] priklauso [[Germanizmas|germanizmai]] ir [[Slavizmas|slavizmai]], nuo [[XV a.]] vyrauja skoliniai iš venetų ir [[Italų kalba|italų]] kalbų.<ref>{{cite book|last=Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л.|chapter=Фриульский язык|заглавие=Языки мира. Романские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2001|pages=[https://archive.org/details/isbn_587444016X/page/n389 389]—390|isbn=5-87444-016-X}}</ref>
| |||