Naudotojas:Ed1974LT/Juodraštis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Rašyba vystosi nuo [[XIV a.]], daugiausia ji grindžiama italų kalbos normomis.<ref name="Фриульский язык 369—370">{{cite book|last=Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л.|chapter=Фриульский язык|title=Языки мира. Романские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2001|pages=[https://archive.org/details/isbn_587444016X/page/n369 369]—370|isbn=5-87444-016-X}}</ref> Yra susidariusi [[bendrinė kalba]], gyvuoja ilgalaikė literatūros tradicija, jos centrai – [[Udinė]]s ir [[Goricija|Goricijos]] miestai. Drauge friulų kalbos vartojimas dažniausiai apsiriboja žodiniu bendravimu, dėl to friulų kalba funkciškai nesiskiria nuo [[tarmė]]s.<ref>{{cite book|last=Алисова Т. Б., Челышева И. И.|chapter=Романские языки|заглавие=Языки мира. Романские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2001|pages=[https://archive.org/details/isbn_587444016X/page/n21 21]|isbn=5-87444-016-X}}</ref>

== Klasifikavimo klausimai ==

Tradiciškai romanistikoje ilgą laiką friulų kalba buvo priskiriama [[Retoromanų kalbos|retoromanų pogrupiui]], į kurį įeina taip pat ir [[Retoromanų kalba|retoromanų (romanšų)]] ir [[Ladynų kalba|ladynų]] kalbos. Retoromanų tarmių vienovės hipotezę vienas pirmųjų pateikė [[Austrai|austrų]] mokslininkas [[Christian Schneller|K. Šneleris]].<ref name="Красновская Н. А. 6">{{cite book|last=Красновская Н. А.|title=Фриулы (историко-этнографические очерки)|editor=Ответственный редактор С. А. Токарев|location=М.|publisher=«Наука»|date=1971|pages=6|isbn=}}</ref>

 

 

G. Askolio išsakytas požiūris, kad retoromanų, ladynų ir friulų tarmės (arba kalbos) yra struktūriškai vieningos, tarp romanistų buvo paplitęs [[XIX a.]] ir [[XX a.]] pirmojoje pusėje. Į retoromanų pogrupį buvo žvelgiama kaip į pereinamąjį tarp [[Galų-romanų kalbos|galų-romanų]] ir [[Italų-romanų kalbos|italų-romanų]] kalbų, o žvelgiant į didesnį junginį, įtraukiant dar ir [[Istroromanų kalba|istroromanų]] bei [[Dalmatų kalba|dalmatų]] kalbas, retoromanų kalbos buvo laikomos pereinamuoju kalbiniu arealu tarp [[Vakarų romanų kalbos|vakarų]] ir [[Rytų romanų kalbos|rytų romanų]] kalbų.<ref name="Ретороманский язык 336">{{cite book|last=Сухачёв Н. Л., Горенко Г. М.|chapter=Ретороманский язык|title=Языки мира. Романские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2001|pages=[https://archive.org/details/isbn_587444016X/page/n336 336]|isbn=5-87444-016-X}}</ref> Sakykime, [[Matteo Bartoli|M. Bartolis]], [[1925]] m. savo tyrime pagal leksinius skirtumus dalydamas romanų kalbas į archajiškas vakarų bei rytų ir naujoviškas centrines, friulų kalbą priskyrė centrinių romanų kalbų retoromanų pogrupiui. [[George L. Trager|Dž. Trageris]], [[1934]] m. savo darbe vakarų romanų areale išskirdamas [[Iberijos romanų kalbos|Iberijos romanų]], galų-romanų ir ladynų pogrupius, friulų kalbą jungė prie ladynų arba galų-romanų pogrupių.<ref>{{cite book|last=Iliescu M.|title=Manuale di linguistica friulana|chapter=La posizione del friulano nella Romania|location=Berlin|publisher=De Gruyter|date=2015|pages=42|isbn=}}</ref>