Saulė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Rankinis atšaukimas Vizualus redagavimas
Kails (aptarimas | indėlis)
Pridėjau paveiksliukus su paaiškinimais.
Eilutė 69:
| <center><small>mažiausias</small></center> || 147,1 mln. km
|}
'''Saulė'''  – artimiausia [[Žemė|Žemei]] [[žvaigždė]], ryškiausias mūsų dangaus objektas.{{šaltinis|{{VLE|XXI|193-197||[[Jokūbas Sūdžius]]. Saulė}}}} Žemė ir kitos [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] [[Planeta|planetos]], tiek sudarytos iš kietos medžiagos, tiek dujų milžinai, skrieja aplink Saulę. Kiti kūnai, skriejantys aplink Saulę dėl jos gravitacinės traukos, yra [[Asteroidas|asteroidai]], [[Kometa|kometos ir kometoidai]], [[transneptūniniai objektai]] ir dulkės.
 
'''Saulė''' – artimiausia [[Žemė|Žemei]] [[žvaigždė]], ryškiausias mūsų dangaus objektas.{{šaltinis|{{VLE|XXI|193-197||[[Jokūbas Sūdžius]]. Saulė}}}} Žemė ir kitos [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] [[Planeta|planetos]], tiek sudarytos iš kietos medžiagos, tiek dujų milžinai, skrieja aplink Saulę. Kiti kūnai, skriejantys aplink Saulę dėl jos gravitacinės traukos, yra [[Asteroidas|asteroidai]], [[Kometa|kometos ir kometoidai]], [[transneptūniniai objektai]] ir dulkės.
 
Išskyrus nedideles išimtis ([[branduolinė energija]]), Saulė yra vienintelis energijos šaltinis Žemei, ir beveik visos gyvybės rūšys priklauso nuo [[fotosintezė]]s, kuri galima tik dėl Saulės energijos. Žemę pasiekia tik 47 % Saulės energijos, 19 % sulaiko atmosfera, likę 34 % grįžta atgal į kosmosą.
 
[[Vaizdas:Sun_diagram.svg|thumb|280px|right|'''Saulės sandara''': 1. [[Žvaigždės branduolys|branduolys]], 2. [[spindulinė zona]], 3. [[konvekcinė zona]], 4. [[fotosfera]], 5. [[chromosfera]], 6. [[Saulės vainikas]], 7. [[Saulės dėmė]]s, 8. [[Granulės (žvaigždė)|granulės]], 9. [[protuberantas]]]].
[[Vaizdas:Planets_and_sun_size_comparison.jpg|thumb|280px|right|Saulės ir [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] planetų dydžio palyginimai]]
[[Vaizdas:Sun_red_giant.svg|thumb|280px|right|Paveiksliuke pavaizduota dabartinės stadijos Saulė ir jos palyginimas kaip atrodys dabartinė Saulė ateityje po 5 milijardų metų, išsiplėtusi į [[Raudonoji milžinė|raudonąją milžinę]]]]
 
== Fizinės ir kitos charakteristikos ==
eilutė 79 ⟶ 82:
Saulė maždaug 220 km/s greičiu skrieja aplink mūsų ([[Paukščių Takas|Paukščių Tako]]) [[Galaktika|galaktikos]] centrą, nuo kurio nutolusi maždaug 28 000 [[Šviesmetis|šm]].
 
Saulė  – nevienalytis karštos [[plazma|plazmos]] rutulys, kurį sudaro šios dalys:
* šerdis (seniau vadinta branduoliu)  – 0,35 <math>R_\odot</math>, kurios tankis yra 1,5 x 10<sup>5</sup> kg/m³ vyksta [[Protonų ciklas|protonų ciklo]] termobranduolinės reakcijos, kurios [[vandenilis|vandenilį]] paverčia heliu. 3,8 × 10<sup>38</sup> protonų (vandenilio branduolių) arba 600 milijonų tonų vandenilio<ref name="Rigden2003">{{citation|author=John S. Rigden|title=Hydrogen: The Essential Element|url=http://books.google.com/books?id=FhFxn_lUvz0C|year=|publisher=Harvard University Press|isbn=978-0-674-01252-3|page=10}}</ref> yra paverčiami [[Helis|heliu]] kiekvieną sekundę. Ši reakcija išskiria energiją, kuri Saulės paviršių palieka elektromagnetinio spinduliavimo ir [[neutrinas|neutrinų]] forma;
* spinduliavimo sluoksnis  – 0,5 <math>R_\odot</math>, kur energija perduodama spinduliavimo būdu;
* išorinis sluoksnis  – 0,15 <math>R_\odot</math>, kur energija perduodama [[konvekcija|konvekcijos]] būdu  – dėl to Saulės paviršius atrodo nusėtas įvairaus dydžio granulėmis.
 
<math>\odot</math>  – tai simbolinis Saulės žymėjimas, <math>R_\odot</math> reiškia Saulės spindulį.
 
Viršutinis Saulės atmosferos sluoksnis vadinamas [[Saulės vainikas|Saulės vainiku]], kuriame galima stebėti įdomius reiškinius  – [[Saulės dėmė|Saulės dėmes]], [[Chromosferinis žybsnis|chromosferinius žybsnius]], [[Protuberantas|protuberantus]], [[Saulės fakelas|Saulės fakelus]] ir su jais susijusius [[Chromosfera|chromosferos]] darinius [[Flokulas|flokulus]].
 
Spinduliavimo metu Saulė netenka ~4,5 mln. tonų per 1 s, maždaug tiek pat prarandama ir dėl [[Saulės vėjas|Saulės vėjo]] veiklos (žr. taip pat [[Saulės spinduliuotė]]).
eilutė 93 ⟶ 96:
 
== Saulės judėjimas žiūrint iš Žemės ==
Nors [[Žemė]] skrieja aplink Saulę, stebėtojas, esantis Žemėje, mato priešingą vaizdą  – dangaus skliaute Saulė juda iš vieno [[Žvaigždynas|žvaigždyno]] į kitą ir taip per metus apeina 13 žvaigždynų ([[Žuvys (žvaigždynas)|Žuvys]], [[Avinas (žvaigždynas)|Avinas]], [[Tauras (žvaigždynas)|Tauras]], [[Dvyniai (žvaigždynas)|Dvyniai]], [[Vėžys (žvaigždynas)|Vėžys]], [[Liūtas (žvaigždynas)|Liūtas]], [[Mergelė]], [[Svarstyklės (žvaigždynas)|Svarstyklės]], [[Skorpionas (žvaigždynas)|Skorpionas]], [[Gyvatnešis]], [[Šaulys (žvaigždynas)|Šaulys]], [[Ožiaragis]], [[Vandenis]]), iš kurių 12 vadinami [[Zodiakas|Zodiako]] žvaigždynais (Gyvatnešis – ne Zodiako žvaigždynas). Kadangi Žemės pusiaujas yra pasviręs į orbitos aplink Saulę plokštumą 23° 27′ kampu, šis Saulės kelias dangaus skliautu nesutampa su dangaus pusiauju ir yra pasviręs lygiai tokiu pačiu kampu. Šis Saulės kelias vadinamas [[ekliptika]]. Ekliptika kerta dangaus pusiaują dviejuose taškuose: pavasario [[Lygiadienis|lygiadienio]] taške (kovo 21 d.) ir rudens lygiadienio taške (rugsėjo 23 d.)  – kai Saulė patenka į tuos taškus, dienos ilgumas yra lygus nakties ilgumui, visur Žemėje.
 
Dėl Žemės susiplojimo svyruoja jos sukimosi ašis  – du jos sankirtos su [[dangaus sfera]] taškai ([[dangaus poliai|dangaus poliai]]) keliauja dangaus skliautu, vienas, matomas [[Šiaurės pusrutulis|Šiaurės pusrutulyje]] – prieš laikrodžio rodyklę, kitas, matomas [[Pietų pusrutulis|Pietų pusrutulyje]] – pagal laikrodžio rodyklę, ir per 26000 metų kiekvienas iš jų nubrėžia 23,5° spindulio apskritimą su centru {{versti-en|Ecliptic pole|ekliptikos polius|ekliptikos poliuje}}, kuris yra [[Slibinas (žvaigždynas)|Slibino žvaigždyne]] ir [[Aukso Žuvis|Aukso Žuvies žvaigždyne]] atitinkamai. Šis svyravimas vadinamas [[precesija (astronomija)|precesija]]. Dėl šio reiškinio nuolat reikia patikslinti [[Žvaigždė|žvaigždžių]] koordinates, kinta ekliptika.
 
Kartais, judėdami savomis orbitomis, trys dangaus kūnai  – Saulė, [[Mėnulis]] ir Žemė,  – išsirikiuoja vienoje linijoje. Tuomet stebėtojas iš Žemės mato reiškinį, vadinamą [[Saulės užtemimas|Saulės užtemimu]]. Mėnulis uždengia Saulės diską, o tuo metu Žemė patenka į Mėnulio šešėlį. Per metus įvairiose Žemės vietose būna 2-5 Saulės užtemimai: daliniai arba visiški.
 
== Saulė kultūros istorijoje ==
eilutė 112 ⟶ 115:
* [http://www.astronet.ru/db/msg/1179694/index.html Astronet.ru straipsnis] ([[rusų kalba|rus.]])
* [http://astronomija.lt/enciklopedija/index.php/Saul%C4%97 Astronomijos enciklopedinis žodynas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151009014626/http://astronomija.lt/enciklopedija/index.php/Saul%C4%97 |date=2015-10-09 }}
 
{{žvaigždė-stub}}
 
{{Commonscat|Sun}}
eilutė 120 ⟶ 125:
 
[[Kategorija:Saulė| ]]
[[Kategorija:Žvaigždės]]