Burakumin: Skirtumas tarp puslapio versijų

9 pridėti baitai ,  prieš 1 mėnesį
S
pataisymai
S (pataisymai)
 
]]
'''Burakumin''' ({{ja|部落民|Burakumin}}) – mažuma [[Japonija|Japonijoje]], turinti tą pačią rasinę, kultūrinę, nacionalinę kilmę kaip ir kiti
japonai. Fiziškai neišsiskiriantys iš kitų japonų, tačiau nustačius juos esant burakumin, jie tampa dingstimi išankstiniam neigiamuineigiamam nusistatymui ir diskriminacijai.<ref name=hoff1983>Hoff, F., 1983. Burakumin. Iš Gen, I. sud. 1983. ''Kodansha encyclopedia of Japan.'' Vol.1.
Tokyo: KODANSHA LTD. p. 216–217.</ref> Ši mažuma laikoma palikuoniais Japonijos feodalinio laikotarpio atstumtųjų kastos, kurių profesijos dažniausiai būdavo laikomos nešvariomis, suterštomis mirties, tokios kaip: budeliai, mėsininkai, atsakingi už žmonių laidojimą žmonės. Kalbant apie juos, dažnai taikoma kegare ({{ja|穢れ|Kegare}}) – nešvarumo, sutepimo samprata. Tradiciškai atstumtieji gyvendavo atskiruose kaimeliuose bei [[Getas|getuose]].<ref name="sunda2015">Sunda, M., 2015. Japan’s hidden caste of untouchables. ''BBC.'' [internete] Prieiga per internetą:
<http://www.bbc.com/news/world-asia-34615972> [žiūrėta 2017 Lapkričio 11 d.].</ref>
* Burakumin – labiausiai paplitusi santrumpa, susiformavusi XIX a., kildinama nuo žodžio buraku ({{ja|部落|Buraku}}), reiškiančio mažą kaimo bendruomenę, remiantis faktu, kad ši bendruomenė tradiciškai gyvendavo miesto pakraštį. Istoriškai šis terminas vartotas atstumtųjų bendruomenėms įvardinti, kurios buvo smarkiai diskriminuojamos.
* Dova čiku ({{ja|同和地区|Dōwa chiku}}, {{lt|asimiliacijos rajonai}}), oficialus terminas pažymėtiems valdžios rajonams vykdyti anti-diskriminacines veiklas. <ref name=george1973> George, A. V., 1973. ''Socialization for Achievement: Essays on the Cultural Pshychology of the Japanaese.'' USA: UC Press p. 371.</ref>
* Dova mondai ({{ja|同和問題|Dōwa mondai}}, {{lt|asimiliacijos problemos}}) – socialinėms problemoms, susijusiomis su diskriminuojama bedruomenebendruomene, įvardinti vartojamas terminas.
* Buraku mondai ({{ja|部落問題|Buraku mondai}}, {{lt|kaimo problemos}})– rečiau vartojamas terminas socialinėms problemoms įvardinti.
Feodaliniu laikotarpiu vartoti terminai, žemiausiems visuomenės sluoksniams :
* Eta ({{ja|穢多|Eta}}). Šis žodis reiškia purvo, nešvaros perteklių, todėl juo buvo kreipiamasi į atstumųjųatstumtųjų sluoksnį.
* Hinin ({{ja|非人|Hinin}}, {{lt|nepriklausantis žmonių giminei}}). Šį sluoksnį sudarė buvę kaliniai, elgetos, gatvių šlavėjai, linksmintojai. <ref name=hoff1983 />
 
== Istorija ==
Nėra tiksliai žinoma kada ir kodėl ši mažuma tapo atstumta Japonijos visuomenės. Manoma, kad tai prasidėjo įsivyravus [[Šintoizmas|šintoizmo]] ir [[Budizmas|budizmo]] nuostatoms, atkeliavusioms ankstyvuoju [[Heian laikotarpis|Heian laikotarpiu]] ({{ja|平安時代|Heian jidai}}, 794–1185). Pagal Šintoizmo nuostatas geri darbai siejosi su švara, o smerktini darbai siejosi su nešvara, nuodėmemisnuodėmėmis. Tie, kurių darbas buvo siejamas su mirtimi, gyvūnų skerdimu, laikyti suterštais. Tikėta, kad šiuo nešvarumu galima užsikrėsti, todėl kontaktas su tokiais žmonėmis buvo vengiamas ir iškilo šių sluoksnių atskyrimas nuo likusios visuomenės dalies. <ref name=hoff1983 />
Šintoizmo užterštumo asociacija glaudžiai susijusi su budizmo draudimu valgyti mėsą, skersti gyvūnus, atimti gyvybę. Gerais piliečiais – Ryomin ({{ja|良民|Ryōmin}}), buvo laikomi žmonės, kurių darbas laikytinas tinkamu – dirbo žemės ūkyje, mokėjo mokesčius. Nepakenčiami piliečiai – senmin ({{ja|賤民|Senmin}}), buvo neproduktyvūs ir nedirbo žemės. Senmin praktikavo nepriimtinas profesijas, susijusias su mirtimi, suterštas ritualinio sakralumo, siejamomis su [[Šamanizmas|šamanizmu]]. <ref name=Cangia2013> Cangia, F., 2013. ''Performing the Buraku: Narratives on Cultures and Everyday Life in Contemporary Japan. ''LIT Verlag Münster p. 39.</ref>
 
Manoma, kad iš senmin grupės išsivystė eta ir hinin žemiausi socialiniai suoksniaisluoksniai. <ref name=Cangia2013 /> Ankstyviausi šaltiniai minintys etą ir išdžiuvusių upės vagų gyventojus – kavaramono ({{ja| 河原者|Kawaramono}}), taip vadinti dėl gyvenviečių aplink upių pakrantes, kurios buvo nederlingos auginti ryžių laukams, randami [[Kamakura laikotarpis|Kamakura laikotarpiu]] ({{ja|鎌倉時代 |Kamakura jidai}}, 1185–1333). <ref name=hoff1983 />
Šalia eta kartais būdavo naudojamas terminas yocu ({{ja| 四つ |Yottsu}}), kuris pažodžiui išvertus reiškia skaičių keturi. Manoma, kad šis terminas apibūdinti diskriminuojamą mažumą kilo iš dažnos burakumin profesijos – keturkojų gyvūnų skerdimo. <ref name=Osamu1987> Osamu, M., 1987. ''The Symbolism of Social Discrimination: A Decoding of Discriminatory Language. ''USA: The University of Chicago Press p. 22-23.</ref>
 
<https://www.japantimes.co.jp/community/2009/01/20/issues/breaking-the-silence-on-burakumin-2/#.WhAQA2XwxmB> [žiūrėta 2017 Lapkričio 17 d.].</ref>
 
Fiziškas kontakaskontaktas su kitų klasių atstovais buvo draudžiamas, jei toks įvykdavo, tai reikalaudavo ritualinio apsivalymo kitų klasių atstovams. <ref name=hoff1983 /> Taip pat maisto įrankiai naudojami burakumin nebuvo naudojami kitų sluoksnių žmonių, pirkliai pinigus imdavo tik burakumin juos įmetus į tam skirtą krepšelį ilgomis rankenomis ir vėliau nuplaudavo monetas. <ref name=Osamu1987 />
 
Edo laikotarpiu, vyravus didžiausiai klasių atskirčiai, 1856 m. Edo teismo magistrato nuosprendis skelbė, kad eta yra vertas 1/7 paprasto žmogaus. Tuo leidžiant nebaudžiamai nužudyti burakumin [[Samurajus|samurajų]] klasei. <ref name=George1972 />
Lėtai besikeičiantis socialinis požiūris į buvusius eta buvo sutiktas priešiškai vietinių gyvetojų, tęsėsį jų varymas lauk iš vietinių teritorijų, šmeižimas. Įsivyravo net eta medžioklės ({{ja|穢多狩り|Eta-gari}}) bei eta naikinimo kampanijos ({{ja|穢多征伐|Eta-seibatsu}}).<ref name=George1972 />
 
Pagal to meto randamus oficilalius dokumentus buvusieji eta vadinti kyu eta ({{ja|旧穢多|Kyu-eta}}). Naujai susiformavę, išlaisvinti atsumtiejiatstumtieji save vadino šin heimin ({{ja|新平民|Shin-heimin}}) – naujaisias piliečiais.
 
== Pokario padėtis ==
=== Demografiniai duomenys ===
 
Japonijos valdžios gyventojų surašymo duomenimis 1935 m. egzistavo 5,365 tūkst. asimiliacinių rajonų su mažesne nei 1 milijono burakumin populiacija. 1975 m. gyventojų registro duomenimis, rodoma, kad yra apie 1,8 milijonas žmonių, iš kurių 1,1 milijonas yra burakumin, reziduojantys apie 4 tūkst. getų. Tūkstančiai žmonių, nepriklausantys burakumin mažumai, persikėlepersikėlę gyventi į asimiliacinius rajonus dėl ekonominių priežasčių. Iš 1975 m. gyventojų registro centro pateiktų duomenų, matomas asimiliacinių rajonų sumažėjimas. <ref name=hoff1983 />
Kai kurie šaltiniai pateikia duomenis, kurie yra mažesni, nei yra iš tikrųjų. [[Kagošima prefektūra|Kagošima prefektūros]] ({{ja|鹿児島県 |Kagoshima-ken}}) valdžios registro duomenimis yra 32 asimiliaciniai rajonai, nors realybėje teigiama, jog jų yra virš 100. [[Nagasakio prefektūra|Nagasakio prefektūros]] ({{ja|長崎県 |Nagasaki-ken}}) duomenimis, teigiama, kad nėra asimilaicinių rajonų bei diskriminacijos prieš burakumin, nors realybėje randami 52 getai ir teigiama, kad burakumin patiria didelę diskriminaciją ieškant darbo.<ref name=hoff1983 />
 
 
=== Išsamaus buraku sąrašo išplatinimas ===
Išsamaus buraku sąrašo išplatinimas ({{ja|特殊部落地名総鑑 |Tokushu Buraku Chimei Sōkan }}) – tai Osakoje įsikūrusios kompanijos 330 puslapių knygos slapčia pardavinėjimas įvairioms firmoms ir individualiems žmonėms visoje Japonijoje paštu. Kaina siekė nuo 5,000 iki 50,000 jenų už vieną knygos kopiją. Knygoje buvo surašyti visi burakumin mažumos žmonių vardai bei adresai gyvenamosios ir darbo vietos. Šie duomenys naudoti asmens patikrinimui, nustatant kokios kilmės jis yra taip ieškant potencialių darbuotojų, kurie nepriklausytų burakumin kastai. Remiantis Buraku laisvės sąjungos ({{ja|部落解放同盟|Buraku Kaihō Dōmei}}) ir [[Osaka|Osakos]] Žmogaus teisių centro duomenimis, daugiau nei 200 didžiųjų Japonijos kompanijų, tokių kaip – [[Toyota|Toyota]], [[Nissan|Nissan]], [[Honda|Honda]] ir [[Daihatsu|Daihatsu]], naudojosi šia knyga. Nors prekyba šia knyga buvo uždrausta, dauguma kopijų visdarvis dar egzistuoja. 1997 m. Osakos privati tyrimų firma buvo pirmoji apkaltinta teisės pažeidimu pagal 1985 m. priimta įstatymą, draudžiantį naudotis knygoje pateikiama informacija.
 
== Burakumin judėjimai ==
Judėjimai už burakumin teises prasidėjo XXa., susiskirsčius į dvi stovyklas: asimiliaciniai judėjimai ({{ja|同和|dōwa}}), kurių tikslas buvo pagerinti buraku bendruomenių gyvenimo kokybę ir integruoti šią mažumą į Japonijos visuomenę.
 
Kita stovykla: judėjimai už lygias teises suiheiša ({{ja|水平社 |suiheisha}}), kurių tikslas – kritikuoti, kovoti su diskriminuojančiais japonais, versti juos atsiprašyti už padarytas nuoskriaudas bei gauti daugiau teisių.<ref name=hoff1983 /> Nuo 1922 m. suiheišos judėjimas skatino burakumin vienytis prieš diskriminaciją, didžiuotis esant eta. Šio judėjimo šūkis buvo vykdyti visapusį pasmerkimą ({{ja|徹底的糾弾|Tetteiteki kyudan}}). PavydžiuiPavyzdžiui, sužinojus, kad kažkas diskriminuoją burakumin mažumą suiheišos nariai liepdavo, kad diskriminavęs žmogus viešai atsiprašytų, išsiunčiant savo atsiprašymo laišką į laikraštį.<ref name=George1972 />
 
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] (1939–1945) įkurta 1955 m. buraku laisvės sąjunga. Ši sąjunga reikalavo valdžios suteikti daugiau teisių, lygybės. Po Sayamos įvykio, bandė atkreipti visuomenės dėmesį į neteisėtai apkaltintą burakumin bylą. Prašė valdžios paramos asimiliacijos projektui ({{ja| 同和対策事業|dōwa taisaku jigyō}}), kadangi dauguma burakumin kenčia nuo panašių į lūšnynas gyvenviečių, prastos infrastruktūros, žemo ekonominio status, neraštingumo. Buraku laivės sąjungos pastangomis, mažumos integracijai į visuomenę 1969 m. valdžia parengė šį projektą, skirtą finansuoti naujų pastatų statymą, sveikatos centrus, bibliotekas. 2002 m. buvo suskaičiuota, kad finansuota apie 12 trilijonų jenų per 33 m, kurie efektyviai pagerino šios mažumos gyvenimo kokybę.<ref name=hoff1983 /> Taip pat 1976 m. uždraudė kosekio gyventojų registro informacijos laisvą prieinamumą.
7 529

pakeitimai