Kuršas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
S pataisymai |
||
Eilutė 66:
[[1795]] m., po paskutinio [[Abiejų Tautų Respublikos padalinimai|Žečpospolitos padalinimo]], Kuršas buvo galutinai prijungtas prie Rusijos imperijos.<ref>''Poland, Partitions of (1772, 1793, 1795)''. In: Gregory Fremont-Barnes (ed.) ENCYCLOPEDIA OF THE AGE OF POLITICAL REVOLUTIONS AND NEW IDEOLOGIES, 1760–1815. London, 2007. P. 585</ref> Iš buvusios Kuršo – Žiemgalos kunigaikštystės teritorijos buvo sudaryta [[Kuršo gubernija|Kuršo (arba Kurliandijos) gubernija]]. [[1819]] m. prie [[Kuršo gubernija|Kuršo gubernijos]] buvo prijungtas ir [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] pajūris ([[Palanga|Palangos]]–[[Šventoji|Šventosios]] ruožas).
Nuo XIII a. didžiąją žemės dalį valdė vokiečių kilmingieji. 1863 m. Rusijos valdžia leido latviams, kurie sudarė didžiąją dalį gyventojų įsigyti žemės ir tam įkūrė specialius bankus. Taip dalis gyventojų įsigijo žemės, tačiau didžioji dalis liko bežemiais, padieniais darbininkais. Žemės ūkyje dirbo didžioji dalis gyventojų,
==== Gyventojai ====
Eilutė 75:
Pagrindiniai miestai dešimtyje Kuršo apskričių buvo Kuršo sostinė [[Jelgava]] (35 011 gyv. 1897 m.), [[Liepoja]] (64 500 gyv. 1897 m.), [[Bauska]] (6 543 gyv.), [[Jaunjelgava]] (5 223 gyv.), [[Kuldyga]] (9 733 gyv.), [[Gruobinia]] (1 489 gyv.), [[Aizputė]] (3 338 gyv.), [[Ilūkstė]] (2 340 gyv.), [[Talsai]] (6 215 gyv.), [[Tukumas]] (7 542 gyv.) ir [[Ventspilis]] (7 132 gyv.).
75 proc. gyventojų buvo [[Liuteronybė|liuteronai]], kiti priklausė [[Stačiatikybė|stačiatikių]] ir [[Katalikybė|katalikų]] bažnyčioms. Kurše buvo nedidelė žydų
=== Kuršas per Pirmąjį pasaulinį karą ir po jo ===
| |||