Atraktorius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rescuing 3 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8
Nestea (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Attractor Poisson Saturne.jpg|miniatiūra|Atraktoriaus vaizdinys]]
'''Atraktorius''' yra aibė padėčių (taškų) kuriais juda dinaminė sistema praėjus pakankamai daug laiko. Tai yra, taškai, atsidūrę arti atraktoriaus ten ir išliks, net jei jų judėjimą šiek tiek sutrikdysime. Geometrine prasme atraktorius gali būti [[taškas]], [[kreivė]], [[daugdara]] arba taškų/kreivių aibė su [[fraktalas|fraktaline]] struktūra – '''keistasis atraktorius'''. Trajektorijos atraktoriaus srityje gali būti gali būti tiek periodinės, pasikartojančios, tiek ir chaotinės. Atraktoriai vaidina svarbų vaidmenį [[chaoso teorija|chaoso teorijoje]].
 
== Įvadas ==
Eilutė 13:
 
== Atraktorių tipai ==
[[Vaizdas:Lorenz attractor yb.svg|thumb|200px|right||Lorenco keistasis atraktorius ρ=28, σ = 10, β = 8/3]]
Iki [[1960]] m. buvo manoma, kad atraktoriai yra fazinės erdvės poaibiai – taškai, linijos, paviršiai arba tūriai – tai yra sveikos dimensijos atraktoriai. Tačiau vėliau suprasta, kad gali būti vadinamieji '''keistieji atraktoriai''' su trupmenine dimensija, o judėjimas jų aplinkoje yra chaotinio pobūdžio. Plačiausiai paplitęs keistojo atraktoriaus pavyzdys yra '''Lorenco atraktorius''', [[1963]] metaism. jį atrado [[Edvardas Lorencas]], amerikiečių matematikas ir meteorologas. Lorencas jį gavo iš kiek supaprastintų [[konvekcija|konvekciją]] aprašančių lygčių. Bedimensinėje formoje jos užrašomos:
: <math>\frac{dx}{dt} = \sigma (y - x)</math>