Finliandizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Finliandizacija''' ({{fi|suomettuminen}}, {{sv|finlandisering}}, {{de|Finnlandisierung}}, {{en|Finlandization}}, {{ru|финляндизация}}) – [[Politika|politinis]] terminas, charakterizavęs [[TSRS]] ir [[Suomija|Suomijos]] santykius po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]], reiškiantis dalinį nepriklausomos valstybės suvereniteto apribojimą užsienio ir saugumo politikoje dėl gretimos galingesnės valstybės interesų. Pradėtas vartotas [[XX amžius|XX amžiaus]] antroje pusėje [[JAV]], [[Švedija|Švedijoje]], [[VFR]] beiir kitose [[Vakarų pasaulis|vakarų]] valstybėse ir turėjęs neigiamą atspalvį.

Po AntrojoII pasaulinio karo Suomija sumokėjo Tarybų Sąjungai piniginę kompensaciją, galutinai atsisakė savo teisių į [[Karelija|Kareliją]], o [[1948]] m. pasirašė su TSRS „Bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos sutartį“, kurioje Suomija įtvirtino savo [[Neutralitetas|neutralitetą]] bei ypatingus TSRS strateginius interesus savo šalyje. Mainais Suomija išlaikė nepriklausomybę, galėjo gyventi [[Kapitalizmas|kapitalistinėje]] santvarkoje su [[rinkos ekonomika]] ir [[Žodžio laisvė|žodžio laisve]].<ref>[http://vlkk.lt/lit/93790] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110521174009/http://vlkk.lt/lit/93790 |date=2011-05-21 }}</ref>

Suomijos nuolaidos vakaruose buvo vertinamos neigiamai, o politologijoje atsirado „finliandizacijos“ koncepcijasąvoka.

Kitaip nei [[Baltijos valstybės]], Suomija išlaikė nepriklausomybę beiir nebuvo [[Sovietizacija|sovietizuota]], kaip [[Rytų Europa|Rytų Europos]] šalys. Dalinį nepriklausomybės suvaržymą Suomija kompensavo ekonomikos šuoliu ir gerbūviogerovės kilimu. Suomija į TSRS tiekė laivus, gamybos įrangą, popierių. Didžiuliai užsakymai Suomijos ekonomiką padarė priklausoma nuo TSRS, kas sukėlė rimtą krizę TSRS žlugus.