Miesto pavadinimas - – [[Vandenvardis|hidroniminės]] kilmės, siejamas su [[Dniepras|Dniepro]] intako - – Rečicos upelio pavadinimu.
== Istorija ==
[[Vaizdas:Rečyca, XVII century.jpg|thumb|left|150px|Graviūra Rečica XVII amžiuje]]
Manoma, kad gyvenvietė egzistavo jau XI a. II pusėje, o XII a. viduryje pateko į [[Turovo-Pinsko kunigaikštystė|Turovo-Pinsko kunigaikštystės]] sudėtį. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1213 m.
Valdant [[Gediminas|Gediminui]] XIV a. I pusėje Rečica pateko į [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]] sudėtį ir buvo jos valdoma iki 1793 m. a[[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|ntrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]].
XIV a. pabaigoje [[Vytautas Didysis]] Recicoje pastatė medinę tvirtovę.
1511 m. spalio 11 d. LDK valdovas [[Žygimantas Senasis|Žygimatas Senasis]] Rečicai suteikė [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]] bei kitas privilegijas, kurias vėliau patvirtino kiti Lietuvos valdovai, 1561 m. [[Žygimantas Augustas|Žygimatas Augustas]], o 1596 m. - – [[Zigmantas Vaza]]. 1634 m. [[Minsko vaivada]] [[Aleksandras Sluška]] Rečicoje fundavo [[Dominikonų ordinas|domininkonų]] vienuolyną. Miestas smarkiai nukentėjo [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|XVII a. vidurio karų su Maskva]] metu. Miesto statusą įgijo [[1796]] m.
=== Antrojo pasaulinio karo metais ===
Vokiečiai užėmė miestą [[1941]] m. [[rugpjūčio 23]] d., o lapkričio mėn. tris tūkstančius žydų atsidūrė gete. [[Lapkričio 25]] d. žydai buvo išžudyti. Pokario metais į miestą grįžo dalis žydų, kurių apie [[1970]] m. čia buvo apie tūkstantį, tačiau žlugus Sovietų Sąjungai dalis jų išvyko gyventi į Izraelį ir kitas vakarų valstybes.
