Romos provincijos: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 pridėti baitai ,  prieš 14 metų
S
Automatinis brūkšnių taisymas
S (Automatinis brūkšnių taisymas)
Provincijas valdė [[senatorius|senatoriaus]] rango politikai, dažniausiai buvę [[konsulas|konsulai]] ar [[pretorius|pretoriai]]. Vėlesnė išimtis buvo [[Egiptas|Egipto]] provincija, prijungta [[Augustas|Augusto]] po [[Kleopatra|Kleopatros]] mirties: ją valdė [[raiteliai|raitelių]] rango [[gubernatorius]], tikriausiai, kad atbaidytų senatorių kėslus.
 
[[Romos respublika|Romos respublikoje]] gubernatorius būdavo skiriamas vieniems metams. Metų pradžioje provincijos būdavo skiriamos būsimiems gubernatoriams burtų būdu ar tiesioginiu paskyrimu. Paprastai provincijas, kur galima tikėtis problemų ([[barbarai|barbarų]] įsiveržimai, vidaus maištai) duodavo buvusiems konsulams, turintiems didelį prestižą ir patirtį. Legionų paskirstymas irgi priklausė nuo tikėtino pavojaus. 14 m. [[Lusitanija]] neturėjo nuolatinių legionų, o [[Vidinė Germanija|Vidinėje Germanijoje]], kur buvo nerami [[Reinas|Reino]] siena su [[germanai]]s, buvo keturių legionų įgula. Būsimi gubernatoriai labiausiai troško problemiškų provincijų. Problemos reiškia karą, o karas - karo grobį, vergus ir galimybes praturtėti. [[Sicilija]] buvo pirmoji Romos provincija nuo 241 m. pr. Kr. po truputį užimta per [[Pirmasis Pūnų karas|Pirmąjį pūnų karą]] (264–241 m. pr. Kr.).
 
Dėl Romos vidaus politikos keisdavosi provincijų dydis ir skaičius. Romos imperijos metu stambios ir turinčios daug legionų provincijos (pvz.: [[Panonija]] ir [[Mesija]]) buvo padalintos į mažesnes provincijas, kad vieno gubernatoriaus rankose neatsidurtų didelė armijos dalis, ir jis nesikėsintų į [[sostas|sostą]].
106 625

pakeitimai