Kirčiuotė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 5.20.250.243 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Taksonomas keitimas) Žyma: Atmesti |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 11:
| colspan=3| II || colspan=2| III || colspan=4| IV
|- valign=top
| rankà<br />rañkos<br />rañkai<br />rañką<br />rankà<br />rañkoje<br />rañka || rañkā́<br /><br /><br />rañkā́n<br />rañká<br /> || <br />
|- valign=top ̀ ́ ̃
| rañkos<br />rañkų<br />rañkoms<br />rankàs<br />rañkomis<br />rañkose || <br /><br /><br />rañkā́s || <br /><br /><br />rañkosna || gálvos<br />galvų̃<br />galvóms<br />gálvas<br />galvomìs<br />galvosè || <br /><br /><br />galvósna || vilkaĩ<br />vilkų̃<br />vilkáms<br />vilkùs<br />vilkaĩs<br />vilkuosè || <br /><br /><br />vilkúos || <br /><br /><br />gerúosius || aniẽ<br />anų̃<br />aníems<br />anuõs<br />anaĩs<br />anuosè
Eilutė 18:
Priebalsinio kamieno daiktavardžiai turbūt turėjo kilnojamą kirtį: šuo, šunes (šuns, šunies), šuni (šuniui, šuniai), šunį; daugiskaita: šunes (šunys), šunų ir t. t. Tai galbūt padarė įtakos buvusiems gale kirčiuotėms žodžiams ir, pvz., vietoje dgs. vard. *kalbõs, *dovanõs, *giminė̃s, *vagỹs, *sūnū̃s, galėjo būti pradėta tarti kaip dabar. Vienaskaitoje galūninio kirčiavimo žodžiai perėjo į kamieną pagal analogiją su pirmos kirčiuotės žodžiais: gálvai, gálvą pagal várnai, várną; mer̃gai, mer̃gą < rañkai, rañką; lángas, lángo, lángui, lángą < tárpas, tárpo, tárpui, tárpą; vãkaras, vãkaro, vãkarui, vãkarą < lãpas, lãpo, lãpui, lãpą.<ref name="Laigonaitė">{{citation| last=Laigonaitė| first=Adelė| title=Literatūrinės lietuvių kalbos kirčiavimas | location=Vilnius | date=1959| page=14}}</ref>
Tvirtapradės galūnės sutrumpėjo arba virto tvirtagalėmis. Tai rodo įvardžiuotiniai būdvardžiai, pvz., geró-ji : gerà, veiksmažodžių formos: renkúo-si : renkù, renkíe-si : renkì; tvirtagalių pavyzdžiai: dė̃s, duõs, jõs, nors dė́ti, dúoti, jóti
Kirčio atsiradimą tvirtapradėje galūnėje (vėliau tvirtapradės galūnės sutrumpėjo; [[Leskyno dėsnis]]) šiais laikais gerai iliustruoja vadinamasis priešpaskutinio skiemens dėsnis: jei minėtasis skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas, linksniai su trumposiomis galūnėmis kirčiuojami galūnėse, pvz., ''rankà, su vaikù, batè, ratùs.'' Jei priešpaskutinis skiemuo tvirtapradis, buvusio šakninio kirčiavimo žodžio dabartinė trumpa galūnė lieka nekirčiuota, pvz., ''Láima, spìnta, kója''; nešoka kirtis į trumpą galūnę ir kituose linksniuose: ''su kálnu, kálnus.'' Tad dviskiemenių žodžių kirčiuotės pasidalijusios žodžius taip: 1 ir 3 kirčiuotei priklauso tvirtapradžiai žodžiai, 2 ir 4 - tvirtagaliai arba trumpašakniai žodžiai. Ši taisyklė tinka ir tiems daugiaskiemeniams žodžiams, kurių kirtis yra priešpaskutiniame skiemenyje (plg. ''pagálba'' 1, ''universitètas'' 2, ''Kaišiadórys'' 3, ''monumentalùs'' 4)
| |||