Kuršių nerija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
Eilutė 54:
== Gamta ==
 
Kuršių nerija susiformavo prieš 3–5 tūkstančius metų prieš mūsų erą. Pusiasalis iki XVII a. buvo apaugęs miškais, tačiau 1674–1679 m. vykusio [[Septynmetis karas|Septynmečio karo]] metu miškai masiškai iškirsti karo reikmėms. XIX a. pr. miškai nerijoje teužėmė 10% teritorijos. Išnykus miškams, ėmė slinkti kopos, kurios užpustė daug kaimų. Iš viso nuo XVI a. Kuršių nerijoje užpustyta 14 kaimų: [[Nagliai]], [[Agila]], [[Kuncai]] ([[1569]] m.), [[Senasis Latmiškis]] ([[1749]] m.), [[Naujasis Latmiškis]] ([[1760]] m.), [[Priedynas]] ([[1711]] m.), [[Karvaičiai]] ([[1786]] m., čia [[1776]] [[sausio 9]] d. gimė [[Liudvikas Rėza]]) ir kiti. DėlSmėlio pustomoaudrų smėlioaukomis tapo [[Senoji Nida|Nidos]] ir([[1678]] Pilkoposm., gyventojai[[1732]] trism.), kartus[[Preidynė]] kėlėsi([[1695]] m.), vienos[[Senieji vietosNagliai]], įarba kitą[[Agila]] ([[1728]] m.), Savo[[Lotmiškis]] vietas([[1762]] taipm.), pat[[Karvaičiai]] keitė([[1797]] m.), [[JuodkrantėSenoji Kunca]] ([[1825]] m.), [[SmiltynėGausutė]] ([[1830]] m.), [[Nagliai]] ([[1846]] m.), [[Naujieji Nagliai]] ([[1854]] m.), [[Senoji Pilkopė]] ([[1588]] m.), [[Pilkopė]] ([[1897]] m.), [[Šarkuva]], [[Smiltynė]].<ref>J. Bučas. [https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2007~1377168287544/J.04~2007~1377168287544.pdf Gamtosauginė direktyva ar kraštotvarkinės tradicijos?] ''Urbanistika ir architektūra'', 2007, XXXI tomas, Nr. 3, 140–148 psl. // Teiginys cituoja 3 šaltinius: 11) B. Kviklys. Mūsų Lietuva, t. IV (antroji laida). Vilnius, 1991. 12) N. Viliamas. Kuršių nerija. Slenkančios kopos ir jų įtaka statyboms. Kaunas, 1932. 13) H. Krištapavičius. Užpustyti Kuršių nerijos kaimai. Mokslas ir gyvenimas, 1957, Nr. 3.</ref>
 
Dėl pustomo smėlio [[Nida|Nidos]] ir Pilkopos gyventojai tris kartus kėlėsi iš vienos vietos į kitą. Savo vietas taip pat keitė [[Juodkrantė]], [[Smiltynė]], [[Šarkuva]]. [[1825]] m. [[Georgas Dovydas Kuvertas]] su savo tėvu Gotlybu ėmėsi miškų atsodinimo. Kuvertų ir [[Vilhelmas Grancas Efa|Vilhelmo Franco Efos]] pastangų dėka miškai buvo atsodinti ir dabar sudaro 75%, o kopos – 12% Kuršių nerijos ploto.
 
Kuršių nerijos nacionalinio parko augmenija gausi įvairiausių rūšių, tarp kurių 31 įrašyta į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos Raudonąją knygą]]. Čia aptinkamos 46 [[Žinduoliai|žinduolių]] rūšys, tarp kurių [[Briedis|briedžiai]], [[elniai]], [[Stirna|stirnos]], [[Šernas|šernai]], [[Pilkasis kiškis|pilkieji kiškiai]], [[Paprastoji voverė|paprastosios voverės]], [[Barsukas|europiniai opšrūs]], [[Rudoji lapė|rudosios lapės]], [[Miškinė kiaunė|miškinės kiaunės]], [[Ūdra|ūdros]], [[Upinis bebras|upiniai bebrai]], [[Pilkasis ruonis|pilkieji ruoniai]]. Kadangi per Kuršių neriją eina senas [[Baltoji jūra|Baltosios]]–Baltijos jūrų [[paukščių migracijos]] kelias, tad iš šiaurinių kraštų per Kuršių nerija praskrenda daug paukščių. Viso čia aptiktos 262 paukščių rūšys, iš kurių čia peri apie 102 paukščių rūšys. Tarp perinčių [[Genys|geniai]], [[strazdai]], [[Vieversiniai|vieversiai]], [[musinukės]], [[Pilkasis garnys|pilkieji garniai]], [[Paprastasis jūrinis erelis|paprastieji jūriniai ereliai]], [[Gulbė nebylė|gulbės nebylės]], [[Didysis kormoranas|didieji kormoranai]] ir kiti.