Vietininkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

20 pridėta baitų ,  prieš 4 mėnesius
S
nėra keitimo aprašymo
S
S
Senasis, iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s paveldėtas vietininkas [[vienaskaita|vienaskaitoje]] buvo sudaromas prie kamieno arba kamiengalio balsio, jeigu jis turimas, jungiant galūnę ''*-i'' (''*žans'' + ''*-i'' > ''*žansi'' 'žąsyje'; ''*šakā-'' + ''*-i'' > ''*šakāi'' 'šakoje'; ''*lauke-'' + ''*-i'' > ''*laukei'' 'lauke'), daugiskaitoje − prie kamieno arba kamiengalio balsio pridedant galūnę ''*-su'' (''*žans'' + ''*-su'' > ''*žan(s)su'' 'žąsyse'; ''*šakā-'' + ''*-su'' > ''*šakāsu'' 'šakose').<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|date=1984|pages=199-206|isbn=5420001020}}</ref>
 
Paliudytas senoviškas indoeuropietiškas vienaskaitos vietininkas be galūnės su tam tikra balsių kaita. Senųjų, pirminių vietininkų darybą žr. straipsniuose [[Indoeuropiečių prokalbė]] ir [[Baltų prokalbė]].
 
Lietuvių kalboje seniau buvo (dabar kaip [[archaizmas|archaizmai]] kartais vartojami) ir kitų vietą reiškiančių linksnių – tai [[iliatyvas]] (miškan, miškuosna), [[aliatyvas]] (miškop, miškump) ir [[adesyvas]] (miškiep, miškuosemp).<ref name ="VLE"/> Šios vietininko atmainos yra archaizmai tik dabartinės kalbos atžvilgiu, nes iš visų lietuvių kalbos [[linksnis|linksnių]] jie yra naujausi, buvo sudaryti vėliau už visus kitus linksnius ir gyvavo trumpiausiai.
* [[proliatyvas]]
* [[terminatyvas]]
Prie vietą nurodančių linksnių dar priskiriami [[liatyvas]], [[eksesyvas]] ir ktdaug kitų.
==Išnašos==
{{išnašos}}
16 867

pakeitimai