[[Žygimantas|Žygimantui I]] mirus, Lietuvoje vėl prasidėjo neramumai ir ginčai dėl sosto. Kai [[Jogaila|Jogailos]] sūnus '''Kazimieras''', vos 13 metų berniukas, lenkų lydimas atvyko į [[Vilnius|Vilnių]], Lietuvos ponai be lenkų žinios atliko Kazimiero vainikavimosi Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu [[apeigos|apeigas]], uždėdami jam ant galvos [[Gediminas|Gedimino]] mitrą (vainiką). Paskelbus Kazimierą didžiuoju Lietuvos [[kunigaikštis|kunigaikščiu]] be lenkų sutikimo ir prieš jų norą, visi buvę Lietuvos ir Lenkijos ryšiai vėl nutrūko. Kadangi Kazimieras buvo labai jaunas, kraštą už jį valdė ponai su [[Jonas Goštautas|Jonu Goštautu]] priešakyje. Protingo Goštauto valdomoje Lietuvoje netrukus įsigyveno tvarka ir santaika. Kazimieras, likdamas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, buvo išrinktas ir Lenkijos [[karalius|karaliumi]]. Tuo metu Kazimiero vyresnysis brolis, Lenkijos karalius [[Vladislovas]], žuvo kovoje su [[turkai]]s [[XV amžius|(1444 m.)]]. Būtent tuo pasinaudoję lenkai ir pasikvietė Kazimierą užimti Lenkijos sostą. Lietuviai ilgai nenorėjo sutikti su atnaujinamais ryšiais, bet pagaliau nusileido, ir Kazimieras išvyko į [[Krokuva|Krokuvą]] vainikuotis Lenkijos karaliumi – drauge pasilikdamas ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
