Torunės taika (1411): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Automatinis brūkšnių taisymas |
||
Eilutė 1:
'''Torūnės taika (1411)''' arba '''Pirmoji Torūnės taika''' buvo taikos sutartis pasirašyta [[1411]] m. [[vasario 1]] d. tarp [[Lenkija|Lenkijos]]-[[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Teutonų ordinas|Teutonų ordino]]. sutartimi užbaigtas [[Lenkijos-Lietuvos-Teutonų karas (1409-1411)]] (taip pat žr. [[Žalgirio mūšis]]).
Teutonų ordinas atsisakė savo pretenzijų į [[Žemaitija|Žemaitiją]] iki Lenkijos karaliaus [[Jogaila|Jogailos]] ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Vytautas|Vytauto]] mirties (faktiškai visiems laikams). Lenkija atgavo [[Dobrynės žemė|Dobrynės žemę]], o Lenkijos sąjungininkė [[Mozūrija]]
Be to po Žalgirio mūšio Lenkijos karalius tebeturėjo apie 14 000 teutonų kilmingųjų ir jų samdinių belaisvių, už kuriuos reikalauta išpirkos
Pinigai turėjo būti išmokėti dalimis per keturis kartus, jei teutonai nesugebėtų išmokėti pinigų laiku, buvo numatyta bauda
Šios išmokos visiškai ištuštino ordino iždą ir tam, kad galėtų sumokėti likusias dalis magistras [[Heinrich von Plauen]] įvedė naujus mokesčius, be to visas auksas ir sidabras iš bažnyčių ir pilių buvo konfiskuotas ir išvežtas į Marienburgą, naujų monetų kalimui. Papildomai magistras skolinosi pinigų iš Prancūzijos ir Anglijos karalių, [[Paryžius|Paryžiaus]] pirklių, [[Londonas|Londono]] mero, [[Ryga|Rygos]], [[Gentas|Gento]], [[Hamburgas|Hamburgo]], [[Brėmenas|Brėmeno]], [[Amsterdamas|Amsterdamo]], [[Antverpenas|Antverpeno]] ir [[Leidenas|Leideno]] miestų. Nors taikos sąlygos ordinui nebuvo sunkios ir lenkai bei lietuviai pareikalavo tik nedidelės ordino valdomų žemių dalies, ordino iždas buvo visiškai sužlugdytas ir nebeatsigavo.
| |||